1816 m. sukurta D.Rosinio opera „Sevilijos kirpėjas“ yra kompozitoriaus kūrybos perlas ir kartu su W.A.Mozarto opera „Figaro vedybos“ bei G.Verdi vėlyvuoju šedevru „Falstafas“ tapo puikiausiais italų komiškosios operos pavyzdžiais, rašoma teatro pranešime spaudai.

Kauno muzikinio teatro repertuare vyrauja romantinio periodo operų spektakliai, tad 19 a. pradžioje parašyta genialioji opera buffa suteiks naujų spalvų šio žanro pastatymų raidai.

Operą „Sevilijos kirpėjas“ pakviesta statyti Sankt Peterburgo menininkų komanda. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas – pripažintas batutos meistras, Rusijos federacijos nusipelnęs artistas, bendradarbiaujantis su žymiausiais Rusijos ir Europos šalių simfoniniais kolektyvais Aleksandras Sladkovskis, kauniečiams puikiai pažįstamas iš festivalio „Operetė Kauno pilyje“.

Režisierius - Sankt Peterburgo N.Rimskio Korsakovo konservatorijos prorektorius, Rusijos federacijos nusipelnęs veikėjas Gintautas Želvys, plataus kūrybinio profilio dailininkė Tatjana Astafjeva, sukūrusi tapybišką scenografiją ir efektingus istorinius kostiumus. Spektaklio scenos judesį sukūrė efektingasis choreografas Davydas Avdyš, praėjusį sezoną Kaune pastatęs puikius šokius I.Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“.

Statytojų komandoje yra ir kaunietis dirigentas Jonas Janulevičius, kuris visą pastatymo laiką intensyviai dirbo ir su dainininkais, ir su orkestru.

Šmaikštuolio Figaro partiją paruošė Mindaugas Gylys(„Kristoforo“ laureatas, 1997 m. ) ir Raimondas Baranauskas. Žaviąją Roziną dainuoja trys teatro solistės Gražina Miliauskaitė, Gitana Pečkytė ir praėjusių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Raminta Vaicekauskaitė. Įsimylėjėlio grafo Almavivos vaidmenį kuria plačią tarptautinę koncertinę ir sceninę praktiką įgijęs dainininkas Algirdas Janutas ir visose Lietuvos muzikinėse scenose dainuojantis Mindaugas Zimkus. Šie dainininkai Almavivos vaidmenį dainavo ir kitų teatrų pastatymuose.

Kitas partijas operoje dainuos Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Tomas Ladiga, Liudas Norvaišas, Giedrė Juknevičiūtė, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Žanas Voronovas, Jonas Lamauskas.

„Sevilijos kirpėjas“ puikuojasi mėgiamiausių kūrinių sąraše daugelio šalių operos teatruose.

Neišsenkanti operos melodijų tėkmė, būdingi judrūs ritmai, efektinga dinamika jau du šimtmečius žavi tiek atlikėjus, tiek žiūrovus. Ji sulaukė pačių įvairiausių režisūrinių sprendimų. Šio kūrinio pastatymų istorija Lietuvoje taip pat turi iškalbinga – 11 pastatymų skaičiuojant nuo 1872 metų ir sudėjus tris šalies muzikines scenas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Dainininkas Algirdas Janutas sako, kad šis pastatymas skiriasi nuo šiuo metu operos teatruose vyraujančios tradicijos tuo, kad spektaklį stato profesionalus muzikantas (rež. G.Želvys baigė fortepijono studijas Sankt Peterburge, ten pat ir operinę režisūrą) ir to dainininkai labai pasiilgę. Kai režisierius puikiai išmano partitūrą, suvokia muzikos kalbos dėsnius ir tai puikiai susieja su dramos veiksmu, gerokai lengvesnis yra ir solistų darbas. Gintautas Želvys, puikiai išmano savo darbą, jo režisūriniai sumanymai neprasilenkia su muzikine logika, belieka įgyvendinti tai, ką parašė kompozitorius.

Anot dainininko Mindaugo Gylio, šis spektaklis leis pabėgti nuo kasdienybės, trumpam persikelti į kitą epochą, pajusti kito laikmečio gyvensenos estetiką, manieras, pamatyti istorinius kostiumus ir linksmai pasiausti drauge su gudruoliu Figaru. Tikėtina, kad opera „Sevilijos kirpėjas“ taps tuo spektakliu, kurį norėsis pasižiūrėti keletą kartų, kad pamatytum ir išgirstum skirtingas atlikėjų sudėtis, nes čia dalyvauja lygiaverčiai dainininkai, o jiems režisierius leido gan laisvai traktuoti kuriamus personažus.