Šioje parodoje – apie 50 tapybos ir grafikos kūrinių moters, jos gyvenimo temomis. Čia atskleidžiama, kaip per porą šimtmečių menininkai žvelgė į moterį, kokius socialinius ir kultūrinius vaidmenis jai teikė savo kūryboje. Ryškus ir to meto dailės užsakovų požiūris, matoma, kaip dailėje buvo formuojami ir visuomenėje įtvirtinami lyčių vertinimo stereotipai.

Meno istorijoje apstu kūrinių su sąmoninga ar nesąmoninga pastanga vaizduoti moterį pasyvią, malonią akiai, valdomą ir suvaldytą. Tad moteris dailėje atspindėta įvairiai - nuo gundančios viliokės iki idealios motinos, darbininkės, mūzos ir pan. Paroda skatina pažvelgus į įprastus moters atvaizdus, paieškoti naujų jų interpretacijų.

Rengiant šią parodą iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, kūrinių atranką įtakojo šiuolaikinė Vakaruose paplitusi feminizmo teorija. Tad paroda struktūriškai formuota ne pagal įprastas tradicijas, o taip, kad skatintų tyrinėti, mąstyti, kelti klausimus. Pirmojoje iš ketverių parodos salių ryškinamos temos Aistros žvilgsnis ir Kūnas – žvilgsnio objektas.

Toliau moteris aukštinama, kaip Nacionalinių vertybių įkūnytoja. Skyriuje Idealizuota motinystė atspindimas motinos vaizdavimo būdas, suformuotas viduramžių religinėje dailėje, Švč. Mergelės atvaizduose. Kiti skyriai – Fantazijos žaismas, Atvaizdas, kaip formos ekperimentas, Moters darbas ir Sugrąžintas žvilgsnis Nors to nebuvo sąmoningai siekta, eksponuojami kūriniai atspindi daugumą amžių sandūroje buvusių tapybos stilių – nuo akademiškumo, tautinio romantizmo, modernizmo ir kitų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją