"Pastarojo laikotarpio krizės Lietuvos teatruose atskleidė ligšiolinės teatro sistemos neefektyvumą. Mūsų manymu, už tokią padėtį yra atsakingi šalies politikai – per 18 metų Nepriklausomybės laikotarpį buvo pertvarkomos įvairios ūkio sritys, tačiau kultūros ir meno organizacijų tinklas taip ir nebuvo reformuotas, politikų bendruomenė niekada rimtai nesvarstė jo restruktūrizavimo. Iš esmės jis yra likęs toks pats, kaip ir sovietiniais laikais," - sakome teatralų laiške.
Anot jų, tai visiškai neatitinka šiuolaikinės Lietuvos, ES ir NATO narės, rinkos ekonomiką ir pilietinę demokratiją išpažįstančios valstybės, principų. Lietuvos kultūros organizacijų sistema nebeatitinka pasikeitusios situacijos reikalavimų, kultūros finansavimas neadekvatus šalies ekonominiam augimui.
Šiuo metu dėl būtinų rekonstrukcijų savo scenų neturi du vieni didžiausių valstybinių teatrų – Klaipėdos ir Kauno.
"Numatyti ilgalaikiai remontai alina ir mažina ne tik šių teatrų trupes, negalinčias ir neturinčias normalių sąlygų repetuoti ir vaidinti ir planuoti būsimus savo darbus. Patys miestų gyventojai neaiškiam laikotarpiui netenka svarbiausių kultūros židinių, teatrai – žiūrovų, kuriuos po ilgos pertraukos susigrąžinti prireiks daugelio metų darbo," - susirūpinę teigia teatralai.
Todėl jie primygtinai prašo ne vien „atkreipti dėmesį“ į šį kreipimąsi, bet drauge su teatro žmonėmis sėsti už bendro stalo ir tartis, konsultuotis, bendrai pradėti iš esmės keisti ydingą šalies teatro sistemą.
Teatralai pabrėžia, kad siekiant sukurti teatrų sistemos reformos gaires, būtina į šį procesą proporcingai įtraukti skirtingus teatralų sluoksnius.
Kreipimąsi pasirašė tokie žymūs Lietuvos režisieriai, kaip Aidas Giniotis, Cezaris Graužinis, Agnius Jankevičius, Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas. Taip pat aktoriai, teatro kritikai bei vadybininkai.
