Žmogus, pasiklydęs tarp poezijos, prozos ir komikso, ieškantis to, kas lieka, kai nelieka nieko. Tuštuma? Tačiau, kaip pabrėžia Benas Šarka, gamta tuštumos nemėgsta. Todėl scena pilna daiktų, sakoma pranešime spaudai.
Ne teatro butaforijos, o tikrų daiktų. Kuriuos Benas Šarka pats renka, su jais susigyvena, paverčia juos spektaklių bendraautoriais ir aktoriais. Seni rakandai, virvės, vielos, buteliai, lėkštės, šukės, kibirai, peiliai tiesiog gyvena savo gyvenimą, o papuolę į sceną, netikėtai atgimsta virsdami muzikos instrumentais, kostiumais, pašnekovais.
Taip kasdienybė įsilieja į meną, žaidimas – į teatrą, o publika – į spektaklį, virsdama jo bendraautore.
Šiame spektaklyje, kurį teatro kritikė Gitana Gugevičiūtė vadina „labiausiai socialiniu“ iš visų Šarkos sukurtų, kūrėjas užsiima šiandieninio herojaus paieškomis: jis – tai vaikas su mutoniniais kailinukais, tai šaulys su „šauniuku“ ant peties, tai tiesiog laikraštį skaitantis vyras ar stebėtojas.
Tačiau visai nesvarbu, kas esi, jei nori būti herojus, privalai eiti „prieš traukinį“. Kaip Beno Šarkos mėgstamame posakyje: „Kiekvienas kvailys eidamas prieš traukinį žūna. Bet tu eik ir nežūk“.
Klaipėdietis Benas Šarka su „Gliukų teatro“ spektakliu „Kas lieka, kai nieko nelieka“ Menų spaustuvės „Kitoje“ salėje – jau šį šeštadienį ir sekmadienį. Šiandien ir rytoj Menų spaustuvėje įsikurs kauniečiai – Auksės Petrulienės audiovizualinė drama „Stumbras ant taburetės“ ir Gintaro Varno „Žvaigždžių kruša“. Šią savaitę dar bus parodyti Aido Giniočio „Atviras ratas” ir Cezario Graužinio „Lietuvos diena”.
