„Trimatrix. Trys judėjimai“ – labai aiškios struktūros šokio ir muzikos lydinys, kuriame viskas – nuo kostiumų ir judesių iki scenografijos – logiška, tikslu, simetriška. Naujajame spektaklyje greta L.Juodkaitės scenoje – ir du Nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai Andrius Žužžalkinas ir Igoris Zaripovas. Spektaklis T.Dobrovolskio sumanymu remiasi trimis polimetrinėmis muzikos linijomis, kurias šokyje atspindi trimis skirtingomis kryptimis judantys šokėjai. Kiekvienas jų įkūnija vieną iš trijų gamtoje egzistuojančių vandens pavidalų: garus, ledą, skystį.
Energinga ir improvizuota perkusija sudaro kontrastą šokėjų judesių tikslumui ir pabrėžtinam choreografijos schematiškumui.
Žiūrovų dėmesį trauks scenos junginys, kokio senokai nebūta šalies scenose – puikūs, aukštos klasės baleto šokėjai I.Zaripovas ir A.Žužžalkinas, emocinga, lanksti ir intriguojančios plastikos L.Juodkaitė bei nenuspėjamas garsų ir ritmų sekas kuriantis T.Dobrovolskis.
Tai jau ne pirmas choreografės Loros Juodkaitės kūrinys, kuriame susilieja šiuolaikinis šokis ir kiti menai. Ji kuria su džiazo muzikantais, dainininkais, baleto šokėjais, kuria scenoje ir gatvėje, filmuojasi kine. L.Juodkaitės kūrinių dažniausiai negalima priskirti nei šokio, nei teatro, nei jokiai kitai kategorijai – vieno pasirodymo metu publikos akivaizdoje ji nusiskuto plaukus ir kabojo ant lyno, kito – improvizavo su gyvai grojančiais džiazo muzikantais ir šoko tapydama, o „Salamandros sapne. Paveiksle“ – užhipnotizavo žiūrovus ilgu, tarsi žmogaus anatomiją paneigiančiu sukiniu. Pasak spaudos, tai, ką kuria L.Juodkaitė, šiuo metu yra įdomiausia Lietuvos šiuolaikiniame šokyje.
Pirmoji spektaklio „Trimatrix. Trys judėjimai“ versija buvo pristatyta gegužės pradžioje, Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis’07”. O šio vakaro spektaklis – paskutinė repeticija prieš spektaklio pristatymą Londono „The Place“, svarbiausioje Jungtinės Karalystės šiuolaikinio šokio scenoje.
O Menų spaustuvės administracija, šią savaitę pravėrusi dalį (apie ketvirtadalį), rekonstruojamų patalpų – kelsis į jas ir toliau įrenginės. Šiomis dienomis Šiltadaržio gatvėje pradės veikti organizacijos biurai, artimiausiomis savaitėmis bus įrenginėjama erdvė repeticijoms, po keleto mėnesių turėtų būti visiškai užbaigta ir pagrindinė renginių salė, talpinsianti apie 200 žiūrovų, o įrangos ir technikos lygiu atitiksianti analogiškų tokio dydžio Vakarų Europos salių standartus.
Šios, Menų spaustuvės pravėrimo savaitės, programoje po šio vakaro premjeros laukia dar šeši reginiai: choreografės Airos Naginevičiūtės šokio spektaklis „Processus”, Teatro laboratorijos „Atviras ratas” to paties pavadinimo spektaklis, Cezario grupės „Lietuvos diena”, Gintaro Varno režisuotas Kauno valstybinio akademinio dramos teatro spektaklis „Žvaigždžių kruša”, kaunietės dailininkės ir performansų kūrėjos „Stumbras ant taburetės” bei klaipėdiečio avangardisto Beno Šarkos „Kas lieka, kai nieko nelieka”.
