Lapkričio 3 d., 19 val., su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru muzikuos vienas žymiausių vyresnės kartos violončelininkų – Arto Noras. Pastarąjį, lapkričio 4 d. 16 val. koncerte Taikomosios dailės muziejuje, išgirsime grojant ir su Valstybiniu Vilniaus kvartetu bei altininke Dovile Sauspreikšaityte.

Pasak Filharmonijos pranešimo žiniasklaidai, abu violončelininkus sieja ne tik iš visų instrumentų pasirinkta ir meistriškai įvaldyta styginių karalienė violončelė bet ir profesinei karjerai kelius atvėrusi pergalė tame pačiame – P. Čaikovskio konkurse Maskvoje. Tik skinamų laurų skonį jie patyrė kone 30 metų skirtumu – A. Noras išgarsėjo po sėkmingo pasirodymo (II premija) P. Čaikovskio konkurse Maskvoje 1966 m., o D. Šapovalovas šiame konkurse sublizgėjo ir pelnė I premiją bei aukso medalį 1998 m.

Taigi dvi kartos, du savo meto kultūrinės aplinkos bei atstovaujamų šalių (Suomijos ir Rusijos) įtakoti keliai į plačią profesionalią sceną, bet panašus artisto gyvenimo rezultatas – šiandien jie abu visame pasaulyje koncertuojantys, su garsiais orkestrais ir dirigentais bendradarbiaujantys violončelininkai, atliekantys platų repertuarą, o jame – ir įvairių kompozitorių specialiai jiems dedikuoti kūriniai.

Abu dar ir dėsto: A Noras – J. Sibelijaus muzikos akademijoje, o D. Šapovalovas – Maskvos valstybinėje konservatorijoje. Be to, D. Šapovalovas imasi dar ir dirigento bei muzikos kūrėjo amplua, o vienas įdomesnių jo šių metų veiklos momentų – koncertas Šiaurės ašigalyje, pirmą kartą surengtas rimtosios muzikos atlikėjo.

Pirmoje Lietuvos kamerinio orkestro koncerto dalyje D. Šapovalovas atliks Josepho Haydno Antrąjį violončelės koncertą bei Piotro Čaikovskio „Andante cantabile“. Kamerinės muzikos programą papildys Jono Tamulionio „Perpetuum mobile“ bei antroje dalyje skambėsiantys Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ ir J. Haydno Simfonija Nr. 103, Es-dur (su timpanų tremolo). Beje, šį koncertą išgirs ne tik Lietuvos publika, jis bus įrašytas ir transliuojamas per Euroradiją.

O A. Noras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras klausytojus kviečia leistis spalvingon muzikinėn kelionėn su nemirtingojo Cervanteso romano herojumi Don Kichotu – išgirsime Richardo Strausso simfoninę poemą „Don Kichotas“ (alto solo atliks Arūnas Statkus).

„Tai labai savitas kūrinys, pilnas naujų spalvų ir linksmybės“, – rašė kompozitorius savo motinai apie „Don Kichotą“.

Ir iš tiesų pasaulinėje muzikos literatūroje sunku rasti spalvingesnę ir šmaikštesnę partitūrą. Poemos muzika paženklinta ypatingu žmogišku jautrumu, tyra poezija, būdinga tik iškiliausiems kūriniams. Cervanteso sukurtasis herojus čia parodytas visa savo didybe. Taurus koncertuojančios violončelės tembras – lyg paties Don Kichoto balsas – skamba ir lyriškai, ir pakiliai, ir liūdnai.

Nors kartais iškilmingas tonas tampa tuštokas, o lyriškumas virsta parodija, klausytojas jaučia, kad autorius ne vien ironizuoja. Veikiau pats herojus šaiposi iš savo iliuzijų, nepavykusių žygdarbių, romantikos. Muzikiniais veizdiniais bei spalvingom melodijom turtingas ir antrai koncerto daliai orkestro pasirinktas aukso fondo kūrinys – Antoníno Dvořáko Devintoji simfonija „Iš Naujojo pasaulio“.

R. Straussas skambės ir kamerinės muzikos koncerte Taikomosios dailės muziejuje. A. Noras, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir altininkė D. Sauspreikšaitytė atliks kompozitoriaus Introdukciją styginių sekstetui iš operos „Capriccio“, op. 85. Dažnai ne tik su orkestrais, bet ir kaip kamerinės muzikos atlikėjas koncertuojantis A. Noras tapo itin laukiamu Valstybinio Vilniaus kvarteto partneriu.

2005 m. spalį jis dalyvavo Vilniaus kvarteto 40-mečiui skirto ciklo antroje programoje. Vieną tąkart atliktų kūrinių – Franzo Schuberto Kvintetą dviem smuikams, altui ir dviem violončelėms C-dur, op. 163, partnerius išgirsime interpretuojant ir šį kartą. Dar programoje skambės Luigi Boccherini Kvintetas violončelei ir styginių kvartetui Nr. 4, C-dur, G. 310.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją