Bienalės organizatoriai atrinkdami dalyvius netaikė amžiaus cenzo kriterijaus, tad tarp menininkų galima sutikt ir studentų, ir jau intensyviai savo meninį kelią propaguojančių kūrėjų. Anot parodos kuratorių, šio renginio tikslas buvo pasikviesti kitų šalių menininkus, kad būtų galima praplėsti Baltijos šalių dalyvių temų ratą ir kūrybos lauką.

Nors organizatoriai akcentavo, kad ši paroda bus apie praeityje padarytų sprendimų įtaka dabartiniam gyvenimui, gana aiškiai turėdami omenyje praėjusio sovietinio gyvenimo istorijos įtaką šioms dienoms, bet iš dalyvavusių Baltijos šalių atstovų tik estai ėmėsi šios temos atskleidimo.

Šešių dalyvavusių estų menininkų foto ir video darbai buvo susiję su balandžio įvykiais Taline prie bronzinio kario paminklo. Kiti, pavyzdžiui, švedė Emma Kihl, besidominti tekstu kaip simboliu, bei John Phillip Makinen vaizdavęs tuštumą ir daugelis kitų nelabai kreipė dėmesį į praeitį ir turbūt neieškojo ateities.

Penkių jaunų ukrainiečių merginų grupė "R.E.P." visą savo ekspozicijos patalpą išdekoravo trafaretiniais patriotiniais simboliais, kuriuos lengvai galima išverst pasinaudojant šalia padėtu simbolių žodynėliu.

Lietuvių menininkų temos taip pat buvo globalios ir neatspindėjo nei Lietuvos, nei sovietizmo. J. Laivys ir G. Didžiapetris pristatė savo minimalistinius darbus. J. Laivys jau ne pirmą kartą vežioja orą iš vienos parodos į kitą, o G. Dižiapetris savo kūriniu „You are the mirror“ („Tu esi veidrodis“ ) nustebino estų kuratorę.

Jis eksponavo paprastą kartotinę dėžę prikrautą baltų standartinio dydžio atviručių, kurių viduje atvirkštiniu, „veidrodiniu“ būdu parašyta: „You are the mirror“. Akimirką kai suvoki, kaip skaityti užrašą, tampi atspindžiu, o ne objektu.

Artimiausiai su estų kuratorių pasiūlyta tema galima sieti Akvilės Anglickaitės septynių fotoportretų ciklą „Aš esu menininkas“. Jos portretuose septyni menų mokslus baigę žmonės, kurie neturi galimybių kurti ir yra priversti dirbti visiškai su kūryba nesusijusius darbus.

Šmaikščiame R. Levulio filme „Viens, du, trys...“ vaizduojamas pasirengimas dainų šventei. Šiame darbe lyg ir galima būtų ieškoti sovietinio palikimo, tačiau į šventę pažvelgta kitaip, su ironija: repeticijos metu skambant kanklėms šoka pulkai firminių sportbačių.

Nors paroda vyko pirmą sykį, meno kritikai ją vertina kaip „svarų įnašą į bendradarbiavimą tarp užsienio ir Baltijos šalių menininkų“. Kuo virs ši bienalė bus matyti per ateinančius porą metų, nes planuojama, kad ji pamečiui vyks visų Baltijos šalių šiuolaikinio meno centruose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją