Skambės temperamentinga ispanų, brazilų, argentiniečių muzika, atliekama Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir italų gitaristo Emanuele Segre, rašoma spaudos pranešime. Šis puikus muzikantas lankėsi Vilniuje šių metų Kristupo vasaros festivalyje, ir jo nepaprastai dvasingas, skaidrus, jaudinantis muzikavimas tapo svariu įrodymu, jog gitara, gnaibomasis styginis instrumentas, gali dainuoti...

Rugsėjo 28 d. – neįtikėtinas džiazo fortepijono meistrų maratonas. Artūras Anusauskas, Dainius Pulauskas, Egidijus Buožis (Lietuva), Viktors Ritovs (Latvija) ir Jakovas Okunis (Rusija) improvizuos Vilniaus klausytojams prieš vertindami kitą dieną tarptautinio konkurso-festivalio “Jazz improvizacija 2007” dalyvius. Penki skirtingų stilių, skirtingo braižo, skirtingų tautybių, bet vienodai žavingų džiazo virtuozų muzikiniai pasisakymai – efektinga jaunatviško fortepijono džiazo festivalio įžanga.

Lapkričio 15 d. Evelinos Sashenkos balsas ir “Cill Out” akordeonų skambesys nuvilios Jus pasivaikščioti Monmartro gatvelėmis.

Lapkričio 29 d. – dar vienas džiazo projektas, kuris bus originalus, šmaikštus, aštrus, galbūt novatoriškas ar net šokiruojantis, bet tikrai talentingai sumanytas bei išpildytas, kadangi jo autorius – Vytautas Labutis, puikus saksofonininkas, ypač aktyviai tyrinėjantis plačias akustinių bei elektroninių garsų erdves ir nesiliaujantis ieškojęs naujų skambesių ir koncepcijų.

Gruodžio 11 dieną jau laikas apsibraukti kalendoriuose raudonu pieštuku, juk bilietai į “4 Tango” koncertus tirpsta greičiau negu ankstyvas sniegas ant drėgno asfalto, ypač kuomet su juo dainuoja Brigita Bublytė.

Na, o gruodžio 31-oji neabejotinai bus kupina siurprizų, staigmenų ir Naujametinių stebuklų.

“Tradiciniai” koncertai, jeigu tokiais galima pavadinti premjeromis ir ypatingais solistais papuoštus nuostabius vakarus, bus gražūs, žavingi ir, nors jų nusimato kiek mažiau negu praeitą pusmetį, atneš lygiai tiek pat šviesių emocijų, o gal ir dar daugiau.

Spalio 18 d. kamerinio dainavimo primadona Judita Leitaitė dovanoja savo balsą, artistinį talentą, grožį ir šilumą, atlikdama jausmingus rusiškus romansus.

Spalio 25 d. pilnai paskirta L. van Beethovenui. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras išaugs iki simfoninio ir, diriguojant Modestui Pitrėnui, atliks žinomą, tačiau retai skambančią Lietuvos koncertų salėse “Pastoralinę” simfoniją bei ketvirtąjį koncertą fortepijonui su orkestru. Solisto partija patikėta jaunajam virtuozui Lukui Geniušui, kuris seniai įrodė galįs įveikti pačius “nesugrojamiausius” opusus.

Lapkričio 22 d. įeis į Lietuvos muzikinio gyvenimo metraščius kaip antrojo stulbinančios vokiečių fleitininkės Camilla`os Hoitenga`os apsilankymo Lietuvoje bei dviejų pasaulinių premjerų data: skambės Ramintos Šerkšnytės “Vaikiškos pjesės fleitai ir orkestrui” ir vokiečių kompozitorės Malika Kichino „Himmelwarts/vers le ciel“.

Gruodžio 7 d., besiruošdami Šv. Kalėdų dvasiniam apsivalymui, Naujų metų geriems darbams, stipresniam šviesos, teisingumo ir meilės įžiebimui savo viduje, išgirskime J. S. Bacho “Pasiją pagal Matą” – tauriausią, didingiausią iš visų kada nors sukurtų religinės muzikos šedevrų.

Gruodžio 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčios sceną nušvies moteriškas grožis ir elegancija, atvežti iš Islandijos: smuikininkė Audur Hafsteinsdottir, violončelininkė Brindys Halla Gylfaddottir ir pianistė Steinun Birna Ragnasdottir su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru pažers ištisą seriją paprastų ir dvigubų koncertų.

Toks – kaleidoskopiškas, netikėtas, intensyvus ir turtingas bus šis koncertinis ciklas. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras meta sau naujus iššūkius: sudėtingos premjeros, ryžtas imtis simfoninio repertuaro, garbė groti su pasaulinio lygio solistais įpareigoja pateisinti klausytojų, kompozitorių bei svečių lūkesčius. Vilniaus miesto orkestras nedvejodamas žengia pirmyn, sulyg kiekvienu išėjimu į sceną įrodydamas, jog muzikoje negali būti rutinos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją