"Vienas iš didžiųjų lietuvių kultūros pradininkų Martynas Mažvydas, 1547 metais išleidęs pirmą lietuvišką knygą, pasakė: "imkit tą knygą ir skaitykit". Noriu pasakyti pasauliui: "imkit tą lietuvišką knygą į savo rankas ir skaitykit", - atidaryme sakė V.Adamkus.

Į atidarymą atvykusi kultūros ministrė Roma Dovydėnienė teigė, jog Vokietija ilgą laiką buvo Lietuvos kaimynė, todėl vienoje Europos erdvėje esančios šalys turi labiau pažinti viena kitą.

"Dvišalius ryšius pakelti į naują kokybę galime ne vien ekonomika, bet ir raštu, knyga - pasakojančiu, klausiančiu ir besikreipiančiu tarpininku", - įsitikinusi ministrė.

Pasak jos, knyga yra puiki priemonė pažinti šalį, nes viršelis parodo valstybės išsivystymo lygį, turinys - "apie ką galvoja žmonės".

R.Dovydėnienės teigimu, Lietuvos ekspozicijos lankytojai galės taip pat susipažinti su šalyje kuriamais filmais, spektakliais, muzika ir fotografija.

Renginyje dalyvavęs mugės direktorius Volkeris Neumannas tvirtino esąs įsitikinęs, kad graži Lietuvos ekspozicija ir daugybė jos organizuojamų renginių su kaupu patenkins lankytojų žingeidumą. "Šalis viešnia turi būti langas, per kurį į Vokietiją pūstų nauji kultūros vėjai. Šį kartą vėjas - iš Šiaurės Europos, iš Lietuvos", - kalbėjo V.Neumannas.

Pagrindinėje 1 tūkst. kvadratinių metrų užimančioje Lietuvos istoriją bei kultūrą pristatančioje ekspozicijoje, kurios šūkis "Lietuva: pasakojimas tęsiasi", nuolatos vyks pokalbiai, knygų pristatymai ir koncertai, bus rodomas filmas, kuriame pateikiami interviu su 29 Lietuvos rašytojais. Vienas iš Lietuvos ekspozicijos akcentų - portretai. Greta įžymių žmonių eksponuojami ir anoniminiai portretai, įvairių laikų ir skirtingų tautybių bei socialinių sluoksnių žmonių atvaizdai.

Šalies ekspozicijos temos apima Lietuvos geografinę padėtį, istorinę šalies raidą, Vilnių, tautines mažumas, stalinizmo epochą, išeivijos literatūrą, modernizmą ir avangardizmą lietuvių kultūroje bei Lietuvos gamtą.

Šalies gamtovaizdį iliustruoja parodoje eksponuojamas žymiausio Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio triptikas "Raigardas", Vilnių - 1873 metais lenkų fotografo daryta panoraminė senamiesčio nuotrauka.

Stende, kuriame supažindinama su Lietuvos geografine padėtimi, eksponuojamas pirmasis Amsterdame atspaustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.

Istorinėje ekspozicijos dalyje taip pat įrengti stendai, skirti Vilniaus universitetui, žydų kultūrai, holokaustui, tarpukario Lietuvai, rezistencijai, emigrantams ir valstybės atsikūrimui, kuriuose eksponuojama nuo kelių iki keliolikos nuotraukų bei knygų.

Meninėje ekspozicijos dalyje supažindinama su knygos iliustratorių darbais, tarpukario Lietuvos menininkų kūryba, grafika ir avangardiniu menu, kurį iliustruoja kadrai iš lietuvių režisieriaus Jono Meko filmų.

Kiekvienai temai parengti trumpi katalogai užsienio kalba.

Lietuvos ekspozicijoje taip pat įrengta maždaug 500 įvairiomis užsienio kalba išleistų su Lietuvą susijusių knygų paroda.

Joje - lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, kelionių vadovai, mokslinės knygos, darbai apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Ekspozicijos centre - architekto Sauliaus Valiaus instaliacija "Istorijos knyga" - autoriaus "asmeninė išraiška apie šalies istoriją ir kultūrą".

Pasak menininko, aukštyn ir žemyn judantys horizontaliai sukabinti popieriaus lapai sukuria "lengvą ir romantišką istorijos įspūdį, tačiau, kita vertus, tame daug tragizmo".

Dalis instaliacijos lapų išmarginti padidintomis senovinių Lietuvos žemėlapių ir pirmųjų lietuviškų knygų viršelių kopijomis, kiti tušti lapai primena, S.Valiaus teigimu, "daugelį tuščių šalies istorijos puslapių".

Frankfurto knygų mugėje planuojama pristatyti maždaug 20 lietuvių poetų, prozininkų ir dramaturgų.

Tarp jų - žymiausi išeivijos atstovai Tomas Venclova, Jonas Mekas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Icchokas Meras, Grigorijus Kanovičius, Saulius Tomas Kondrotas, Eglė Juodvalkė ir Lietuvoje kuriantys rašytojai Sigitas Geda, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis bei kiti.

Kiekvieną mugės dieną rengiamoje literatūrinėje diskusijoje Lietuvos rašytojai, literatūros kritikai, vertėjai iš Lietuvos bei kaimyninių šalių kalbės ir diskutuos aktualiomis temomis.

Kiekvienam rašytojui suteikiama galimybė pristatyti savo kūrybą per skaitymus salėje įrengtame forume ir 200 kvadratinių metrų užimančiame šalies leidėjų stende, kur klausytojų dėmesiui bus pateikiamos vokiškos kūrinių ištraukos. Apie 30 iškiliausių praėjusio amžiaus antros pusės rašytojų parengtos brošiūros, kuriose kiekvienas besidomintis ras rašytojo biografiją, bibliografiją, kūrybos apžvalgą, kritikos atsiliepimus, paties kūrėjo žodį apie save ir savo darbus bei kūrinio ištrauką vokiečių kalba.

Dalyvauti kultūrinėse, politinėse ir istorinėse diskusijose į Frankfurto mugę atvyks nemažas politikų ir intelektualų "desantas".

Taip pat bus stengiamasi kuo plačiau pristatyti Lietuvos džiazo muziką, pasitelkiant žymiausias šalies džiazo pajėgas.

Kiekvieną parodos dieną toje pačioje ekspozicijos scenoje bus rengiama džiazo muzikantų iš Lietuvos valanda.

Lietuvos ekspozicijos atidaryme dalyvavę V.Adamkus, R.Dovydėnienė, V.Neumannas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Seimo nariai klausėsi Vladimiro Tarasovo trio atliktos sonatinos obojui, mušamiesiems, kontrabosui ir trims poetams.

Poezijos skaitymo ir jos muzikinio akompanavimo kompoziciją atidaryme atliko perkusionistas Vladimiras Tarasovas, Juozas Rimas (obojus), E.Kanevičius (bosas), poetai Sigitas Geda, Jangas Lianas iš Kinijos ir Kerry Shawnas iš JAV.

Iškart po atidarymo kalbų koncertavo pirmą sykį po 1986 metų vieninteliam koncertui susijungęs Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir V.Tarasovo džiazo trio, prieš 15 metų buvusi pasaulinio garso avangardinio džiazo grupė.

Po pasirodymo Lietuvos prezidentas ir kiti svečiai vaišinosi lietuviška duona, dešra, kumpiu, sūriu, šakočiu bei saldainiais, vėliau V.Adamkus apžiūrėjo Lietuvos leidėjų stendą, kuriame eksponuojami daugiau nei 20 leidyklų leidiniai.

Čia taip pat eksponuojamos emigrantų JAV Šaltojo karo metais išleistų leidinių, grožinės, vaikų, mokslinės literatūros, meno knygų, žodynų, enciklopedijų, judaikos darbų kolekcijos.

Tikimasi, kad spalio 9-14 dienomis vyksiančią Frankfurto knygų mugę, kurioje Lietuva dalyvauja specialios viešnios teisėmis, aplankys 250 tūkst. žmonių.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją