1965 m. pradėtas rengti vienas svarbiausių Lietuvos muzikinių konkursų, 1991 m. tapo tarptautiniu ir plačiai atvėrė vartus įvairių šalių atlikėjams, o 1995 m. Pasaulinės muzikos konkursų federacijos Ženevoje buvo pripažintas vienu iš 98 savo narių (šiuo metu federacija jungia 122 klasikinės muzikos konkursus visame pasaulyje).

Atsakingos varžytuvės, laureatams lemiančios svarbų pripažinimą, o ne vienam ir praskinančios tolesnės karjeros kelius, Lietuvos kultūrai itin svarbios M.K. Čiurlionio muzikinio palikimo sklaida – ir pianistų, ir vargonininkų konkurso dalyviai privalo į programas įtraukti M.K. Čiurlionio kūrinių.

Be to, konkurso repertuare kasmet atsiranda specialiai jam sukurti Lietuvos kompozitorių opusai, šitaip pratęsiama paties M.K. Čiurlionio idėja rūpintis nacionalinio meno ateitimi ir turtinimu, rašoma pranešime spaudai.

Taptautinės konkurso svarbos akcentu tampa ir Lietuvos Prezidentūros dėmesys šiam renginiui – konkurso direktorius Romualdas Kondrotas, žiuri pirmininkai Johannesas Geffertas (Vokietija) ir Ronanas O’Hora (D. Britanija) bei vicepirmininkai Leopoldas Digrys ir Veronika Vitaitė pakviesti į susitikimą su LR Prezidentu Valdu Adamkumi (rugsėjo 19 d., 15 val.).

Šiemet jau penktasis Taptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas rengiamas bendradarbiaujant LR Kultūros ministerijai, VšĮ „Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas“, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bei Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčiai.

M.K. Čiurlionio muzika, įsiliedama į konkurso dalyvių parengtas programas, skamba visą šią savaitę. Rugsėjo 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykusio Vargonininkų konkurso atidarymo metu fortepijoninio trio „Fort Vio“ ekspresyviai perteikti keli Čiurlionio kūriniai podraug su muzikologo Viktoro Gerulaičio mintimis apie Čiurlionį nuvilnijo kaip rudeniškai spalvingas konkurso atidarymo akordas.

O savaitę truksiančias atviras konkurso I ir II turo perklausas (vargonininkų – Filharmonijoje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje; pianistų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje) netrukus vainikuos finaliniai akordai. Jie, kaip taisyklė, būna patys emocionaliausi, varžytuvių įtampos sustiprinti.

Vargonininkų konkurso finalas vyks rugsėjo 22 d. nuo 14 val. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje. Vargonų muzikos gerbėjams tai be kita ko puiki proga nemokamai gėrėtis jaunųjų menininkų parengtomis M.K. Čiurlionio, M. Regerio ir laisvai pasirinktų kompozitorių kūrinių interpretacijomis. Rugsėjo 23 d., 13 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje numatytas ir Vargonininkų konkurso laureatų koncertas.

O pianistai dėl laureatų vardų Lietuvo nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiuose finaliniuose koncertuose rungsis rugsėjo 21 ir 22 d., nuo 18 val. Finale skambės dalyvių pasirinkti koncertai fortepijonui, pianistai skambins su maestro Juozo Domarko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Šie koncertai mokami, tačiau į juos norintis pakliūti akademinis jaunimas galės pasinaudoti Filharmonijos taikomomis bilietų pardavimo nuolaidomis.

Konkurso uždarymas ir laureatų apdovanojimas vyks rugsėjo 23 d. 18 val. Nacionalinėje filharmonijoje. 19 val. čia nuskambės ir laureatų koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją