„Akcija „Haiku Vilniui“ – gyva kūryba, kai žmonės kuria kartu. Svarbu išgyventi kiekvieną akimirką ir ją užrašyti“, – projekto idėja dalijosi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ komunikacijos projektų koordinatorė Agnė Žemaitytė.

Šiuo metu jau yra sukurta apie du tūkstančius haiku. Vieni jų atkeliavo net iš tekančios saulės šalies Japonijos, kiti – Estijos, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Londono, Argentinos. Poetas Justinas Marcinkevičius yra parašęs ir atsiuntęs laišką su 20 haiku.

Visi, norintys skleisti žinią apie Vilnių, turi šiek tiek išmanyti haiku techniką. Vis dėlto kas yra haiku koncepcija ir kaip ją perprasti?

Japonijoje grupinė kūryba buvo itin mėgiama aristokratų, mokytojų, samurajų. Renga – tekančios saulės šalyje populiarus eilėraščių skaitymas, poetinio kūrinio kūrimas. „Būtent po tokių žaidimų, konkursų XVII amžiuje išsikristalizavo haiku poezija“, – Rytų literatūros tradiciją apžvelgė diplomatė Asta Chaladauskienė.

Pasak „Haiku Vilniui“ komisijos narės A. Chaladauskienės, mokytojas skatindavo poezijos kūrėją, būdavo itin svarbu sulaukti kūrybai tinkamo momento.

Haiku yra trumpiausia japonų poezijos forma. Tie, kurie dedikuos eiles Vilniui, turėtų jas „įsprausti“ į tris eilutes ir suskaičiuoti iki septyniolikos. Pasirodo, eilėraštį turi sudaryti būtent toks skiemenų skaičius. Dvasios nuraminimas, orientacija į objektą, nepoetiniai įvaizdžiai, paprasti dalykai – tai yra haiku. Projektas „Haiku Vilniui“ spinduliuoja demokratija: trieilių autorius gali būti studentas, o gal net studento senelis.

Trumpiausią japonų poezijos formą pabandė iššifruoti žurnalo „Pravda“ vyriausiasis redaktorius Kristupas Sabolius: „Tai momentinė būsena, kai kažkas mums patinka aplinkoje: varlytė, kamštis, „apyblaivė“ rugsėjo pirmoji“.

Išskirtinis haiku bruožas – neeiliuota frazė, išgyvenimas, patirtis. Pasak K. Saboliaus, tai gali būti net konfliktiškas santykis su Vilniumi, kuris atskleis individualų išgyvenimą.

Gal troleibuse, gal pakeliui į paskaitą ar iš jos gims kūrybinė idėja, kaip „apdainuoti“ sostinę. Taigi haiku nereikalauja sunkių kūrybinių kančių, tai trijose eilutėse sukomplektuota idėja.

„Nerašome tam, kad užrašus padėtume į stalčių. Rašome, kad būtume išgirsti ir įvertinti“, – vieną projekto tikslų pabrėžė ryšių su visuomene specialistas, haiku kūrėjas Valdas Lopeta. Jau yra patvirtinta „Haiku Vilniui“ komisija, kurios gretose visuomenei žinomi žmonės: rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, muzikantas Andrius Mamontovas ir kiti vertins atsiųstus kūrinius bei apdovanos geriausius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją