XIII "Poetinis Druskininkų ruduo" pradės keturių su stichijomis susijusių festivalių ciklą. Pirmasis jų skirtas aktyviausiai stichijai - ugniai. Tiesa, "Poetinio Druskininkų rudens" sumanytojas, įkvėpėjas ir jo varomoji jėga Kornelijus Platelis lyg ir abejojo, ar protinga būtent šių metų festivalį skirti ugnies temai, tačiau vis dėlto pakvietė visus, atvykusius į Druskininkus, išsakyti savo nuomonę konferencijoje "Poezija ir stichijos: ugnis".

Ugnis, pasak Platelio, siūlo diskutuoti apie poetinės kalbos energiją, apie tai, kas poetinei kalbai teikia jėgos ir skiria ją nuo kitų kalbėsenų. Ugnis taip pat siūlo ir daug kitokių pamąstymų.

Poetai, vieni daugiau, kiti mažiau, įsitraukė į pokalbį apie ugnies įvaizdį, simbolį, daiktą savyje ar net poeziją skaitančio balso ir pačios poezijos santykį. Jie čia pat vieni kitus, Maironį ar net Platoną citavo...

Vilniaus universiteto lietuvių literatūros dėstytoja Audinga Peluritytė pateikė savo tyrinėjimų išvadas: labiausiai, tai yra prometėjiškai, lietuvių literatūroje dega Leonardas Gutauskas, Judita Vaičiūnaitė, Antanas Kalonavičius, Aidas Marčėnas ir Onė Baliukonė. Kiti dega pasislėpę...

Akivaizdu, kad ugnis, be kurios neapsieina nė vienas poetas, jau blėsta, rūdija, ruduoja, "ugnis vanduo" vis dažniau poetų eilėse virsta vynu ar net, kaip replikavo Vladas Braziūnas, mineraliniu vandeniu... Robertas Mūkas, latvių poetas, vertėjas, daug metų Niujorko universitete dėstęs lyginamąją religijų istoriją, ugnį sieja su eseistikos klausimais.

Rasa Čergelienė apgailestaudama pažymėjo, kad globalios ugnies kultas transformavosi į mažų ugnelių, tai yra pirotechnikos, kultą, kur vietoj vienos didelės ugnies - daug gražių vaizdelių. Visa tai, pasak poetės, atspindi mūsų dienų susmulkėjusią pasaulėjautą, nuskurdusią jauseną.

Dovilė Zelčiūtė save vadina piromane, nes dar būdama devynerių metų teatro užkulisiuose sudegino devynias degtukų dėžutes, buvo nubausta, bet pajuto saldų fizinių ir dvasinių pojūčių alpulį. Dar daug ką poetė sudegino, tad konferencijos vedėjas Kęstutis Nastopka susirūpino, kad jai reikėtų priskirti gaisrininką...

O kol Sigitas Geda neigiamai vertino poeziją, kuri atitolo nuo stichijų, Tailando poetė, vertėja, Bankoko universiteto profesorė, Tailando karališkojo menų mokslo instituto narė S.Surang rašė eilėraštį. Apie jonvabalius (ar kažkokias ypatingas muses), kurie išgyvena tik civilizacijos nepažeistoje aplinkoje.

Vakare prie Druskonio ežero įvyko žodžių ir ugnies šėlsmas: savo eiles skaitė poetai, savo skulptūras degino piromanai, skambėjo vamzdžių muzika ir, aišku, prapliupo lietus... Šįkart stichijos išdaigos neišgąsdino ne tik poetų, bet ir dailininkų, iš šiaudų supynusių ugnies skulptūras.

Mat vienas jų, Rimvydas Pupelis iš Obelių, pasiūlė skulptūras apvynioti plėvele. Naujovė atlaikė eksperimentą ir gali būti patentuojama. Kaip ir Daniaus Kesmino, skulptoriaus ir Melburno universiteto Dailės skyriaus dėstytojo, atvykusio į svečius pas Liudviką Jakimavičių kepti šašlykai. Visiems po mažą gabaliuką teko.

Platelis prisimena, kad prieš trylika metų įvykęs pirmasis "Poetinis Druskininkų ruduo" buvo draugų poetų susibūrimas - lyg ir alternatyvus renginys "Poezijos pavasariui", kuris labiau skirtas žiūrovui, o ne pačiam poetui. Ši nuostata išliko, kaip ir ta, kad maloniai kviečiami visi, kurie nori klausytis poezijos ar apie ją diskutuoti. Renginio dvasią pamėgo ne tik mūsų autoriai. Šiais metais atvyko 25 poetai iš užsienio, net 10 iš jų antrą, kai kas trečią ar kaip Craig Czuzy iš JAV jau ketvirtą kartą. Net keli iš jų atvažiavo savo lėšomis... Atskubėjo ne tik su draugais susitikti, jų eilių paklausyti ar pabendrauti bohemiškoje kavinėje "Širdelė".

Graikas Panas Stathojanis, bulgarų poetė ir vertėja Dostena Anguelova-Lavergne, šiuo metu gyvenanti Prancūzijoje, papasakojo apie Europos Sąjungos projektą, kuriame dalyvauja ir lietuvių poetai Sigitas Parulskis bei Eugenijus Ališanka. Svečiai pristatė Stathojanio knygą "Pietų žvėrys", kurią iš graikų kalbos išvertė Dalia Staponkutė, redagavo Sigitas Parulskis.

"Poetinis Druskininkų ruduo" įgauna vis didesni tarptautinį pripažinimą, tad neišvengiamai ir pats renginys jau išsprūsta iš Druskininkų miesto - vis daugėja poezijos vakarų Vilniuje. Lietuvos rašytojų salėje įvyko pažintis su jaunaisiais lietuvių ir latvių poetais, Rotušėje sekmadienį skambėjo renginio svečių iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Estijos, Islandijos, Graikijos, Norvegijos, Švedijos, Slovėnijos, JAV eilės. Beje, poetai ne tik eiliuoja, jie puikiai dainuoja ir groja. Tuo įsitikino visi, kas apsilankė "Jazz&Rock Cafe", joje skambėjo Vladimiro Tarasovo "Sonatina poetų balsams, obojui, kontrabosui ir mušamiesiems".

Jotvingių premijos laureatas Jonas Zdanys ats Šimti apdovanojimo neatvyko, nes Vašingtone kaunasi dėl 34 milijonų dolerių Konektikuto valstijos universitetams. Taip buvo pranešta iškilmingame baigiamajame poezijos vakare, čia pat patikslinant, kad Zdanys yra ne tik žinomas kūrėjas, už knygą "Dūmų stulpai" (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir lietuvių poezijos vertimus į anglų kalbą pelnęs Jotvingių premiją, bet ir aukštas pareigūnas - valstijos aukštojo mokslo reikalų viceministras.