Šiandien unikalią ekspoziciją po atviru dangumi sudaro per 80 skulptūrų iš ąžuolo. Pirmieji darbai čia buvo įkurdinti dar 1979 m. Raganų kalno skulptūrų ansamblio tema - pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai, lietuviškų stebuklinių pasakų ir Neringos legendų herojai.

Pūnantys meno kūriniai

Specialistai pastebi, kad šiuo metu didelė dalis seniausių Raganų kalno skulptūrų yra kritinėje būsenoje – apie dešimtadalis visų meno kūrinių yra ypač nuniokotos grybų, supuvusios iš vidaus ar fiziškai suirusios, netekusios savo funkcionalumo, rašoma pranešime spaudai.

„Šioms skulptūroms didelę neigiamą įtaką daro drėgnas jūrinis klimatas. Tos, kurios buvo statytos tiesiai į žemę, metams bėgant turėjo per daug sąlyčio su grunto drėgme – beveik supuvo, jas būtina visiškai perstatyti. Tokias skulptūras būtina sunaikinti ir dėl to, kad nuo jų grybeliu gali užsikrėsti kitos – sveikos skulptūros“, - sako Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.

Raganų kalno skulptūrų kompleksas – vienas pirmųjų tokių projektų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Šiaurės Europoje. Jis unikalus ir savo dydžiu, ir tematika. Tik Lietuvoje yra gilios medinės lauko skulptūros tradicijos. „Esame unikalūs šiuo aspektu ir privalome ateities kartoms išsaugoti šį medinės skulptūros lobyną“, - pastebi Tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

Skulptūroms gelbėti – simpoziumas

Iki šiol Raganų kalno darbams lėšų skirdavo Lietuvos Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Neringos savivaldybė, Tautodailininkų sąjunga, tačiau šios paramos užtekdavo tik patiems svarbiausiems darbams.

Skulptūras reikia nuolat impregnuoti, renovuoti, tik tada jos bus ilgaamžės ir nereikės jų perstatyti. Egzistuoja ir kita bėda – Lietuvoje vis sunkiau rasti pakankamo dydžio ir kokybės ąžuolų, vis dažniau tenka juos pirkti iš užsienio.

Neringos miesto savivaldybė kartu su Tautodailininkų sąjunga kas keletą metų organizuoja specialius skulptorių simpoziumus Raganų kalne, kurių pagrindinis tikslas – išaiškinti labiausiai atstatymo reikalaujančius kūrinius ir geriau nuo aplinkos poveikio apsaugoti dar nesugadintus.

Šiemet toks simpoziumas vyksta rugsėjį, jame dalyvauja skulptoriai Jonas Vaicekauskas (Šiauliai), Vaidas Šuškevičius (Prienai), Raimundas Blažaitis (Vilkaviškis) ir Antanas Lastauskas (Kalvarija).

„Tokie simpoziumai – labai reikalingi šiam skulptūrų parkui, nes kol kas tik jų dėka išsaugomos skulptūros. Tikimės, kad ateityje šio parko skulptūrų atstatymą galėtų aktyviau remti ir verslas, juk Raganų kalnas – bene lankomiausia Neringos vieta, per sezoną jį aplanko keli šimtai tūkstančių žmonių“, - teigia Neringos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

„Rockwool“ tapo pirmuoju parko rėmėju

Raganų kalnui 2007-ieji kaip tik gali tapti lūžio metais, nes šiemet atsirado pirma verslo įmonė, susidomėjusi skulptūrų parko atstatymu. Kompanija „Rockwool“ parėmė vienos gražiausių skulptūrų „Neringa“ (iš pasakai skirto ansamblio „Neringa ir Naglis“) renovaciją. Originalios skulptūros autorius – Vidas Cikana, tuo tarpu ją iš ąžuolo šiandien atkūrė Kęstutis Ašmega.

„Tikimės, kad ši graži privataus verslo iniciatyva nebus vienintelė ir ateityje sulauksime daugiau socialiai atsakingų bendrovių, branginančių Lietuvos kultūros palikimą ir norinčių prisidėti prie jos išsaugojimo ir puoselėjimo. Menas yra visuomenės vitrina, be jo visuomenė taptų beveidė, tokioje visuomenėje verslas negalėtų klestėti“, - apie „Rockwool“ paramos reikšmę kalba Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.