"Tyrimai vos įpusėjo, o mes jau esame atidengę nedidelę dalį pilies gynybinės sienos ir net dviejų laikotarpių vartus. Vieni jų buvo nugriauti 1837 metais statant kitus", - pasakojo archeologas G.Rackevičius. Tačiau jau dabar kyla diskusijos, ką daryti su kasinėjimų metu atidengtais buvusio miesto akmeninio grindinio fragmentais ir pilies vartų pastato pamatų dalimi.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Vito Karčiausko, užversti žemėmis tai, kas atidengta, būtų neatleistina.
"Teisingiausias ir protingiausias sprendimas būtų atidengtą archeologinių atradimų dalį uždengti skaidria medžiaga, kuri apsaugotų išlikusius miesto grindinio ir pastatų fragmentus nuo išorinių veiksnių bei leistų juos eksponuoti", - tvirtino G.Karčiauskas. Tokiai savivaldybės specialisto nuomonei pritarė ir archeologas G.Rackevičius.
"Užversti atkastus pamatus ir sužymėti juos kitokios spalvos plytelėmis, kaip buvo padaryta keičiant Katedros aikštės grindinį ir atradus po aikšte slypėjusius požemius, būtų kvaila. Niekas į tokias žymas neatkreipia dėmesio, o ir suprasti, kas yra kas, sunku", - tvirtino archeologas.
Pilies vartų pamatų tyrimai - tik dalis Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo programos. Netrukus turėtų prasidėti Vilniaus gynybinės sienos bastėjos rekonstrukcijos bei sieną jungusių Subačiaus vartų žymėjimo darbai.
Pagal 2001 metais patvirtintą prarastų svarbių istorinių statinių Vilniuje atkūrimo programą "Dingęs Vilnius", 2009 metais sostinės gyventojai ir svečiai vėl galės pamatyti viduramžiais miestą juosusios gynybinės sienos autentiškas liekanas.
"Barbakano restauravimo projektas yra parengtas, išduotas leidimas sienos restauravimo darbams. Bus nuimtas raudonų plytų kiautas, atidengtos ir apšviestos tikrosios bastėjos sienos, - pasakojo V.Karčiauskas. - Vykdant projektą bus atidarytas priėjimas prie barbakano, ant kurio ir dabar išlaužęs tvorą patenka jaunimas."
Anot specialisto, legendomis apipinti Subačiaus vartai nebus atstatyti, tačiau greičiausiai bus atkasti ir eksponuojami jų pamatai.
Subačiaus vartai
Keisto Subačiaus vartų pavadinimo kilmė iki šiol nežinoma. Pagal vieną legendą, Subačiaus vartų pavadinimas kilęs nuo rusiško žodžio "šuo" (sobaka).
Pasak legendos, vartuose įrengtose patalpose esą gyveno miesto budelis, kurio parankiniams buvo pavesta gaudyti aplink valkataujančius šunis.
Tačiau kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad budelis Subačiaus vartuose apsigyveno vėliau, tad pavadinimas galėjo kilti nuo greta buvusios valdos šeimininko pavardės. Pirmą kartą Subačiaus vartai buvo paminėti 1528 m. Pro vartus ėjo strateginis kelias į Vitebską, Polocką, Smolenską, Maskvą.
