Ivano Monighetti vardas minimas greta Jurijaus Bašmeto, Vladimiro Krainevo, Eugenijaus Kissino, Marko Pekarsky, Natalijos Gutman, Elisso Virsaladze, Bellos Davidovich, Marthos Argerich. Su daugeliu jų violončelininkas yra grojęs drauge, atlikęs įrašų bei keliavęs po pasaulį. Jis yra penktojo tarptautinio P. Čaikovskio konkurso laureatas, nesuskaičiuojamos gausybės kitų konkursų nugalėtojas, vienas iškiliausių šiuolaikinės muzikos interpretuotojų, K. Pendereckio pavadintas “fenomenaliu”. Šį žmogų kūrybiniame kelyje globoja legendinės asmenybės, žmogaus-violončelės palaiminimas: I. Monighetti buvo paskutinis M. Rostropovičiaus mokinys Maskvoje.
Jam sudarysianti kompaniją vokiečių arfininkė Florence Sitruk – ypač subtili menininkė, skambinimo gracingumu ir elegancija jau seniai pelniusi lietuvių publikos simpatiją. Ji yra viena jauniausių muzikos profesorių Vokietijoje, dėsto Ženevos universitete, gausiai koncertuoja kaip solistė, kamerinių ansamblių dalyvė, kviečiama pasirodyti su įvairiais Europos orkestrais.
Atidarymo koncerte garbingieji svečiai muzikuos solo su orkestru atskirai, susivienydami, kad atliktų niekuomet anksčiau neskambėjusį Lietuvoje Concerto da camera.
Opuso autorius Krzysztofas Meyeris, didžio K. Pendereckio ir XX a. kompozicinės mokyklos motinos Nadios Boulanger mokinys, šiandien yra vienas iškiliausių Lenkijos vyresniosios kartos kompozitorių bei teoretikų. Tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu aktyviai koncertavęs su šiuolaikinės muzikos ansambliais kaip pianistas, K. Meyeris ilgainiui tapo kūrėju, įsiklausančiu į atlikėjo galimybes ir saviraiškos būtinybę. Kone visas moderniąsias technikas išbandęs kompozitorius tiki, jog technika tėra priemonė, ne tikslas. Lengvai žaisdamas jomis, rinkdamasis reikiamą išraiškos būdą pagal poreikį, jis kreipia žvilgsnį į žmogaus – visų pirma savo, subjektyvų – vidinį pasaulį.
Nuostabūs muzikantai, premjera, neįprastas arfos ir violončelės derinys, maestro Donatas Katkus prie dirigento pulto – tai dar ne viskas, kuo patraukli Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sezono pradžia. Orkestras su Ivanu Monighetti grieš J. Haydno koncertą – o jau ne paslaptis, kad Haydnas yra šio kolektyvo “arkliukas”, atnešantis nekintamą sėkmę gastrolėse. Taip pat žaviu atradimu klausytojams gali tapti Ferenco Farkaszo bei Jean-Luc Darbelay muzika, kuri ne taip dažnai atliekama, kad galėtų neintriguoti.
Prisiminti ir patirti tą nepalyginamą jausmą, kuomet širdis apsąla nuo palaimos, o nugara perbėga malonus šiurpuliukas... Nauji garsai, nauji atsivėrimai... Štai ką skelbia pasklindantys kiekvieną rudenį fanfariniai šūkiai: “Sezono atidarymas! Sezono atidarymas!”
