„Panevėžyje itin žinomas nesijaučiu, nes nuo 1984-ųjų čia nebegyvenu“, – baigęs pasirodymą Švč. Trejybės bažnyčioje su „Senvage“ kalbėjosi buvęs panevėžietis dainininkas (baritonas) D.Puišys. Šiuo metu atlikėjo talentu dažniausiai tenka gėrėtis sostinės muzikos gerbėjams. O į gimtąjį miestą D.Puišys atvyksta dažniausiai pas savo gimines ir čia gyvenančią motiną.
Smagu, pasak pašnekovo, susitikti pažįstamus ir draugus. Itin malonūs prisiminimai užplūsta, kai tenka pamatyti buvusius mokytojus, atvedusius žinomą Lietuvos atlikėją į didžiąją sceną. „Pagarbiai prisimenu pirmąją mokytoją Ireną Martinkaitienę, autoritetu tapusį chorvedį Joną Grubliauską. Taip pat Jūratę Jocienę, kuri tikėjosi iš manęs padaryti garsų pianistą, bet, kaip ir visus paauglius, mane tuomet užvaldė noras prieštarauti ir ėmiau labai tingėti. Tačiau taip, kaip dabar skaitau natas, mane išmokė būtent Panevėžio mokykla“, – pirmuosius savo žingsnius į muziką prisimena dainininkas.
Vėliau rimtesnes studijas jis tęsė Lietuvos muzikos akademijoje: mokėsi choro dirigavimo ir solinio dainavimo. Šiuos gebėjimus padėjo tobulinti akademijos profesorius, dainininkas Virgilijus Noreika.
Namuose sunkiausia
Tik vieną ar du kartus per metus D.Puišys sakosi į Panevėžį atvykstantis koncertuoti. „Čia dainuoti dažnai netenka. Kartais kas nors susiranda, o kartais ir pačiam tenka pasisiūlyti“, – apie savo pasirodymus gimtinėje užsiminė atlikėjas.
Tačiau ši vasara, pasak jo, labai sėkminga – ne vienas Panevėžio renginių organizatorius panoro ir profesionalaus kraštiečio koncerto.
Liepą D.Puišys buvo kviestas į didžiulį tarptautinį muzikos festivalį Kristaus Karaliaus katedroje „Ant katedros laiptų“. Nuostabiu balsu apdovanotam panevėžiečiui suteikta garbė jį atidaryti. Sakralinės muzikos koncertą Valstybės dienos proga kartu su žinoma atlikėja Asta Kriščiūnaite (sopranas) bei vargonininke Renata Marcinkute D.Puišys surengė ir Švč. Trejybės bažnyčioje. „Labai malonu, kai kviečia. Koncertuodamas savam mieste visuomet išgyvenu žmogišką jaudulį – visur nelengva dainuoti, bet namuose sunkiausia“, – prisipažino buvęs panevėžietis.
Kultūra atsigauna
Paklaustas, kaip vertina savo krašto publiką, D.Puišys nebuvo labai kritiškas, tačiau ir liaupsinti panevėžiečių neskubėjo. Girti, dainininko manymu, juos dar truputį anksti. Tačiau, palyginti su praėjusiais dešimtmečiais, miesto kultūra jau po truputį ima atsigauti.
„Ne paslaptis – buvo laikai, kai Panevėžys buvo vadinamas prastu vardu, tačiau dabar viskas keičiasi“, – pažymėjo D.Puišys.
Dainininką džiuginą, kad mieste vis dažniau organizuojami profesionalaus lygio renginiai, lankosi žinomi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai. Jei Panevėžyje svečiams nepatiktų, tai, dainininko nuomone, jie čia ir nesilankytų.
„Vadinasi, viskas gerėja, bet kad būtų dar geriau, reikia auklėti publiką, turtinti ir lavinti jos skonį ir kuo dažniau bendrauti, – patarė D.Puišys. – Kadangi esu panevėžietis, man ne tas pats, kas vyksta mano mieste. Todėl visada galvoju, kaip padaryti geriau, kad Panevėžys nebūtų vadinamas provincija.“
Kalti kultūrininkai
Atlikėjas įsitikinęs: jei žmonės neranda kelio į kultūrą, labiausiai dėl to kalti jos skleidėjai, nes nesugeba jų sudominti.
„Jei publika prasta – kalti mes patys“, – pabrėžė D.Puišys.
Mūsų žmonės, pasak jo, pasiduoda kultūros įtakai: „Panevėžio publika – labai išprususi. Savo koncertuose retai pastebiu etiketo klaidų: plojimų ne vietoje beveik neišgirsi, per koncertą nevaikštinėja ir nekelia triukšmo.“
Tačiau pašnekovas nuogąstauja, kad tokių išsilavinusių žmonių karta Panevėžyje po truputį sensta, o į jų vietą jaunimas ne itin veržiasi. Tuo, pasak D.Puišio, turi susirūpinti pedagogai. Dainininkas pastebėjo, kad jie savo ugdytinius retai atveda pasiklausyti profesionalios muzikos koncertų.
„Reikia žmonėms duoti paragauti dvasinio peno, tada ir ta publika tobulės. O jei vaikas net nežino, kas tai yra, tai kaip gali suprasti tą grožį“, – kritikos negailėjo dainininkas.
Pasak jo, kiek kitaip turėtų dirbti ir Panevėžio kultūros atstovai. Jiems, kaip įsitikinęs pašnekovas, trūksta vieningumo: „Mieste labai jaučiasi kultūrininkų susiskaldymas: čia tavo, čia – mano. Tačiau blogiau būtų, jei jie iš viso nieko nedarytų.“
Įtraukti turtuolius
Itin sunkus uždavinys, pasak D.Puišio, į kultūrinę veiklą įtraukti „naujuosius“ lietuvius, kurie šiais laikais itin aktyviai okupuoja nemažą visuomenės dalį. Jiems menas ir muzika – tik priedas prie prabangaus automobilio ir namo.
„Vilniuje tenka pastebėti klausytojų, kurie į didžiuosius teatrus ateina dėl mados. Aštuoni iš dešimties tokių materialistų užsideda pliusiuką savo įvaizdžio formavimo plane ir daugiau čia nebesilanko“, – apie turtuolių pomėgius pasakojo dainininkas.
Tačiau ir tokie mados besivaikantys klausytojai, pasak jo, gali tapti tikrais muzikos gerbėjais – tereikia juos sužavėti ir patraukti į kultūros pasaulį. Jei tai nesugebės padaryti, pasak D.Puišio, kultūrininkai dar ilgai skųsis, kad jiems nepavyksta prisiprašyti finansinės paramos iš verslininkų ir kitų pinigingų žmonių.
„Manau, kad ši visuomenės dalis dar bręsta. Reikia jai padėti“, – tikino „Senvagės“ pašnekovas.
