Sigitas Geda išleido poezijos rinkinius: Pėdos (1966), 26 rudens ir vasaros giesmės (1972), Mėnulio žiedai (1977), Žydinti slyva Snaigyno ežere (1981), Mamutų tėvynė (1985), Septynių vasarų giesmės (1991), Babilono atstatymas (1994), Skrynelė dvasioms pagauti (1996), Po aštuoniolikos metų: Atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003) ir kt., poemą Strazdas (1967), dienoraštinės eseistikos (Žydintys lubinai piliakalnių fone (1999) ir Adolėlio kalendoriai, (2003), eilėraščių ir pjesių vaikams, paskelbė kritikos straipsnių, išvertė Giesmių giesmę bei daugelio tautų poezijos.
S. Gedos eilėraščius „mėgsta“ kompozitoriai – B. Kutavičius, V. Juozapaitis, A. Bražinskas ir kt. Jo poeziją dainuoja bardai. S. Gedos žodžiais skamba K. Antanėlio rokopera „Meilė ir mirtis Veronoje“.