Festivalio „Klampi pėda 594“ idėjinis vadas dailininkas Vytautas Karčiauskas dar kartą nustebinto ir apdovanojo klaipėdiečius. Prieš keletą dienų vandeniu besispjaudanti „Slibino“ skulptūra įsikurė ant „Pajūrio“ pastato sienos drauge su legendinio brolio pražuvėlio pėdsako įspaudu.
Vieno pagrindinių festivalio akcentų - „Slibino“ skulptūros autorius įsitikinęs, jog šis meno kūrinys reikšmingai įsilies į miesto širdį. Kodėl „Slibinas“ atsirado senamiestyje? V.Karčiauskas atsako paprastai:
-Manau, jog šie padarai atsirado būtent čia – Žemaitijoje.
Tokia mintis dailininkui kilo išgirdus Klaipėdos vardo atsiradimo istoriją, kur minima klaiki klampi pėda.
- Kieno daugiau, jei ne Slibino, ji galėtų būti,- kalbėjo menininkas apie pusantrų metų kurtą mitinę būtybę.
Anot istorikų, dabartinėje „Pėdos“ galerijos vietoje ir galėjo būti klampi bala, pasiglemžusi brolį Vilką ir, pasak legendos, davusi uostamiesčiui vardą. Keisčiausia, pasak V. Karčiausko, kad per 594 metus niekas Klaipėdoje taip ir nesusiprotėjo švęsti miesto vardadienį.
Legendoje minimi du broliai
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas 1413 m.Vytauto laiške kryžiuočiams, kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje.
Senovės dainiai Klaipėdos vardo atsiradimą aiškino gražiomis legendomis. Vienoje jų pasakojama apie prie Akmenos vidupio įsikūrusią gentį ir du narsiausius giminės medžiotojus – brolius Elnią ir Vilką, išsiųstus tinkamesnės vietos gyvenimui ieškoti.
Keliaudami nuo aukštumos vyrai pamatę jūrą. Norėdami ją pasveikinti Elnias ir Vilkas pasiryžo neparėpiamą klampią balą įveikti ir tam du skirtingus takus pasirinkę. Elnias sėkmingai pasiekė jūrą ir nusprendė, jog čia įkurs savo giminę.
Kitu taku ėjęs Vilkas pradingo amžiams. Kiek Elnias ieškojo, kiek šaukė - tik klampią pėdą pelkyne terado. Sugrįžęs Elnias atvedė savo gentį į ištirtas vietas gyventi, o apie jo nuotykius ilgus amžius buvo pasakojama giminės vaikams. Galop istorija pasimiršo ir liko tik tos vietos, kur Vilkas žuvo pavadinimas „Klai(džiota) pėda“.
Pamestas miesto veido ženklas
V.Karčiausko žodžiais, Klaipėdoje iki šiol trūksta išsiskiriančių mažosios architektūros simbolių. Vykstant modernizacijos procesams, gausėjant investicijoms į gamybinius, komercinius ir prekybinius objektus, Klaipėda privalo tapti ne tik Lietuvos ekonominiais vartais į Europą, bet ir tinkamai estetiškai ir vizualiai reprezentuoti Lietuvą.
Istorikų teigimu, Klaipėdos vardo etimologija gali būti kildinama iš junginio „klampi pėda“. Tad jau pats Klaipėdos pavadinimas, anot V.Karčiausko, yra neišnaudotų galimybių niša – „Pėda“ galėtų tapti miesto veido dalimi bei prekiniu ženklu.
Pakanka pasižvalgyti į kaimynus. Istoriniais - kultūriniais mitais, kurdami patrauklius estetinius vizualinius simbolius, naudojasi kiti Europos miestai: Bremene stovi Bremeno muzikantų skulptūra, Šv. Kristoforo skulptūrėlės įsikūrusios Vilniuje, piligrimai – Santjago de Kompostelos simbolis, karvių skulptūromis garsus Ventspilis.
- Bandydami atgaivinti slibino mitą ir įamžinti istorines bei šiandienos miestui nusipelniusių žmonių pėdas, su istoriku Vygantu Vareikiu rašėme keletą projektą. Tuomet palaikymo nebuvo,- kalbėjo dailininkas.
Vėliau trys pėdos Klaipėdoje vis tik buvo įspaustos. Kaip dažnai atsitinka - žmonėms, kurių miestas jau neteko. Festivalio „Klampi pėda 594“ sumanytojas įsitikinęs, jog laikas keisti požiūrį. Nuo šiol miesto veidą keis uostamiestyje gyvenančių ir kasdien reikšmingus pėdsakus paliekančių žmonių įspaudai.
Šildys magija ir bardų dainos
Festivalis „Klampi pėda 594“ šį vakarą 19 val. klaipėdiečius pakvies į mįslinguosius „Slibino“ skersgatvį ir „Pėdos“ skverą. Tomo, Vežėjų, Pasiuntinių bei Didžiosios Vandens gatvių kvadrate esančiame skvere „įsikūręs“ Alvydo Vizgirdos režisuotas festivalis nustebins originaliais pasirodymais.
Vienas jų - dar niekad nedemonstruotas teatralizuotas gatvės vaidinimas „Juodosios Magijos Šokis“.
Smalsuoliai festivalyje sutiks savo pradingusio brolio beieškantį atklydėlį Brolį Elnią. Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus ir festivalio mecenato Rimanto Cibausko rankomis atidengtas legendinis „gyvis“ „Slibinas“ šįvakar bus atiduotas mero globai bei miesto tarnystei.
Miestelėnų taip pat laukia trimis kalbomis – lietuviškai, angliškai ir vokiškai išrangytos Klaipėdos vardo padavimo lentos atidengimas.
Vakarop bardų muzika kvies į ramybės oazę - jaukiame skvero prieglobstyje lyg už sienos likusiam pasauliui savo dainas atliks grupės „Atika“ vokalistas Darius Žvirblis, bardas nuo studijų laikų Jonas Baltokas, jaunutė nepakartojamo balso ir talento savininkė Alina Orlova, legendinis Andrius Kulikauskas, puikūs kino ir teatro aktoriai Saulius Bareikis bei Gediminas Storpirštis.
Šis bardų pasirodymas – pirmojo dainuojamosios poezijos festivalio Klaipėdoje užuomazga. Tokio pobudžio renginio uostamietis niekada neturėjo, tad nuo šiol bardų festivalis gražia tradicija įsilies į klaipėdiečių kultūrinį gyvenimą.
Įamžins ir antspauduos vynu
Su kasmet pasikartosiančiu dainuojamosios poezijos festivaliu Klaipėdon žengia dar viena nauja tradicija - pėdos įspaudimo miesto grindinyje ceremonija.
Šiemet senamiestyje savo įspaudus paliks keturi Klaipėdai nusipelnę ir ją garsinantys žmonės: istorikas, muziejininkas, ilgametis Jūrų muziejaus vadovas Aloyzas Každailis, Klaipėdos dramos teatro ir kino aktorė Nelė Savičenko, teatrologas, aktorius, režisierius, ilgametis Klaipėdos dramos teatro vadovas Balys Juškevičius bei dailininkas, Jūros šventės vizualinio įvaizdžio kūrėjas Anatolijus Klemencovas.
Nominuotieji bus įšventinti iškilmingu vyno atsigėrimu iš „Klampios Pėdos“.
Nuo šio vakaro gipsiniai visų keturių nominuotųjų pėdų įspaudai lauks rudens – tuomet, pasibaigus mietiečių balsavimui, vieno iš jų pėda amžiams pasiliks Klaipėdos grindinyje.
Dar keletai miesto istorijai nusipelniusių klaipėdiečių ir kaimyninių kraštų žmonių šįvakar bus įteiktos Vytauto Karčiausko sukurtos atminimo dovanos – Klampiosios pėdos statulėlės.
Netikėta atrakcija laukia ir kitų miestelėnų, kasdien savotiškai kuriančių Klaipėdos istoriją. Jų pėdų ir inicialų „lauks“ specialiai paruošta balta drobė.