„Žoleles reikia rinkti tylint, vainiką pinti tylint: galvojant ir mąstant apie gyvenimą, apie gėrį, grožį, džiaugsmą“, - sakė Jonavos krašto muziejaus direktorė Regina Karaliūnienė.

Muziejaus darbuotojai šventėje liejo žvakes ir virė stebuklingą sveikuolišką 7 žolelių arbatą. Jos surinktos Jonavos krašto pievose. Arbata virta iš liepžiedžių, mėtų, dilgėlių ir gudobelių – kitų muziejininkė nenorėjo išduoti, tačiau prasitarė, kad jos auga visoje Lietuvoje.

„Pasakysi, tai visi žinos“, - juokavo R. Karaliūnienė. Pasak jos, žolelės renkamos ir verdamos pagal senovinį receptą.

Muziejininkai iš žilvičio gamino švilpynes, rišo vantas, kurios turi susidėti iš 2 dalių po 15 šakelių. Mat 15, anot muziejininkų, – magiškas skaičius.

Tautodailininkai pynė vainikėlius – vienokius vyrams, kitokius - moterims ir vaikams. „Per Jonines reikia užsidėti vainiką – būsite sveikas, saugus bent Joninių naktį. Gal pavyks rasti paparčio žiedą“, - aiškino R. Karaliūnienė.

Šventės svečiai buvo vaišinami blynais, švilpikais bei vytinta silke. Pagal senovinius papročius žuvis įdedama į vyteles ir ne kepama, o vytinama prie ugnies.

Misterijoje – maldos Žemynai ir Perkūnui

Joninės ypatingos tuo, kad čia įkuriama Jonų Respublika, turinti prezidentą ir sostinę Jonavą. Kur daugiau taip rasit – skersai išilgai per Lietuvą taip nėra“, - DELFI sakė Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Jurgita Urnikienė.

Joninės Jonavoje vyksta nuo 1988 m. Šventės kulminacija kasmet tampa pagoniška misterija „Esame baltai“, kurios, anot J. Urnikienės, kitur Lietuvoje nėra.

Per pusantros valandos čia parodomos visos pagoniškos Rasų tradicijos: skamba autentiškos dainos, sukamasi senuosiuose rateliuose, dalyvauja žynys ir vaidilutės, aukojama, šokinėjama per laužą, meldžiamasi Žemynai, Perkūnui, atsisveikinama su Saule, kupoliaujama.

Prieš misteriją į sceną atvežtas žirgu ir karūnuotas Jonų Respublikos Prezidentas.

300-uoju Jonu tapo čekas

Šventėje jau treti metai Jonai ir Janinos registruojami specialioje knygoje. Per tuos metus knygose užregistruota 550 Jonų ir Janinų, tarp kurių yra austrų, italų ir kitų tautų atstovų – Janų, Džonų, Ivanų.

Registratorės juokavo, kad pirmais metais Jonų ir Janinų nespėdavusios registruoti – susidarydavusios eilės.

Į tris dienas Jonavoje vykusį folkloro festivalį „Trys ratilėliu“ atvykęs čekas Javurekas tapo 300 –uoju antrojoje knygoje įrašytu Respublikos piliečiu. „Lietuva puiki. Gamta – super. Plaukiau ežere su daugybe varlių. Čia nuostabūs ir gilūs miškai“, - DELFI kalbėjo Javurekas.

Jis sakė žinojęs ir lietuvišką vardą Jonas, be to, pasak jo, ir Čekijoje yra panašus miestas į Jonavą.

Prieš išduodant Respublikos piliečio pažymėjimą Jono paklausiama, ar šis rimtai, ne prievarta, apsisprendęs tapti Respublikos piliečiu. Tada jis užregistruojamas, pakviečiamas švęsti ne trumpiau iki fejerverkų ir į Jonavą atvykti kitąmet.

Respublikos nariui pagrasinama, kad jei šis norės iš Respublikos išsiregistruoti, turės keisti vardą. Kitąmet Respublikos piliečiui siunčiamas kvietimas atvykti į šventę.

Skaičiuojama kad Jonavoje kasmet apsilanko apie 10 tūkstančių svečių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją