Pasak Vilniaus savivaldybės pranešimo spaudai, čia sukaupti tokių žymių avangardistų kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko Ono, On Kawara, Donald Judd, Yvonne Rainer, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas, Claes Oldenburg ir kitų darbai.
Nusprendus įsigyti J. Mačiūno „Fluxus“ meno darbų kolekciją ir šį darbą patikėjus VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui, dėl kolekcijos įsigijimo Niujorke buvo pasirašyta sutartis su pasaulinio garso kinematografininku J. Meku.
„Lietuva su „Fluxus“ kolekcijos atkeliavimu ir muziejaus įsteigimu gauna mano ir mano meno draugų iš viso pasaulio palaikymą. Aš žinau, kad Jurgis dabar danguje yra labai laimingas dėl to, kad jo darbai, seniai pripažinti pasaulyje, bus matomi Lietuvoje. Mažos tautos dažnai skeptiškai žiūri į savo tautiečius, kurie susilaukia pripažinimo platesniame pasaulyje. Užuot jais didžiavęsi mes juos atiduodam kitiems. Džiaugiuosi, kad Vilnius pačiu laiku susigrąžina vieno įspūdingiausių lietuvių menininkų – J. Mačiūno darbus“,- apie kolekcijos perkėlimą į Lietuvą sakė J. Mekas.
Pastaraisiais metais nuolat auga susidomėjimas „Fluxus“ judėjimu, J. Mačiūnas yra pripažįstamas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės kūrėjų. Neseniai įspūdingą „Fluxus“ kūrinių kolekciją įsigijo Harvardo universiteto Menų muziejus. Todėl Vilnius, susigrąžindamas į tėvynę dviejų įtakingiausių pasaulyje avangardistų lietuvių išeivių J. Meko ir J. Mačiūno darbus, pretenduoja tapti nauju XXI amžiaus pasauliniu avangardo centru.
J. Mačiūnas yra išskirtinė asmenybė – menininkas ir meno istorikas, architektas, dizaineris, prodiuseris ir leidėjas, muzikologas ir matematikas – daugybės talentų ir interesų žmogus. XX a. septintajame dešimtmetyje jo įkurtas „Fluxus“ judėjimas apjungė įvairias meno rūšis ir maištingą ideologiją ir tapo viena įtakingiausių filosofijų šiuolaikiniame pasaulyje.
„Fluxus“ judėjimas laužė tabu ir žvelgė į ateitį. Jis metė iššūkį meno pasaulio stagnacijai ir suabejojo miesčioniškomis „prestižinio“ meno vertybėmis. J. Mačiūnas ir jo pasekėjai išrado alternatyvias meno kūrimo formas, kurios dar ir šiomis dienomis įtakoja ištisas jaunųjų menininkų kartas.
VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras buvo įkurtas siekiant populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną. Viena pagrindinių įkurto centro misijų – įkurti filmų archyvą, kuriame būtų sukaupti ir saugomi visi avangardinio kino duomenys.
Ateityje centras planuoja įsteigti „Fluxus“ mokslinių tyrimų institutą, kuris pagrindinį dėmesį skirtų „Fluxus“ menų tyrinėjimui. Jono Meko vizualiųjų menų centras susilaukė didelio pasaulinių meno centrų ir muziejų kuratorių, tokių kaip Larry Kardish iš Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus, Harry Stendhal iš Maya Stendhal Galerijos Niujorke, Dominique Paini iš Paryžiaus Georges Pompidou centro ir kitų, palaikymo.
