Kiemo šeimininkai kirviu įkirto didžiulį rąstą, kuris vasaros sezono metu lankytojų akyse palaipsniui pavirs senoviniu luotu ir išplauks į pirmąją kelionę. Bet tikimasi, kad iki to gausybė klaipėdiečių, turistų, menininkų išbandys visas nuo ketvirtadienio iki šeštadienio veikiančių meno dirbtuvių paslaugas, prisilies ir prie meno ištakų ir prie lietuviškų amatų tradicijos.

Šis kultūros pėda uostamiestyje tai Interreg III B programos projekto „Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslumą ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“ kūdikis, ra6oma pranešime spaudai. Pirmąjį, reprezentacinį savaitgalį į keturias komandas suskirstę lankytojai, grojant šiuolaikinio folkroko grupei „Atalyja“, pasidavė menininkų provokacijoms ir pasinėrė į kūrybą. Damos negailėjo išpuoselėto manikiūro ir laimingos, iki alkūnių molinos bandė žiesti pirmuosius kūrinius.

„Matau, kad jos ilgais nagais vazą žiedžia, bet suprantu – juk į šventę atėjo! Stengiuosi žmonėms parodyti gamybos procesą, leidžiu patiems prisiliesti prie molio ir pajusti tą malonumą, – linksmai pasakojo daugiau nei dvidešimt metų keramika užsiimantis meistras Raimondas Prikockis.

Kiti meistrai publikai rodė kaip audžiamos drobės, juostos, gaminamos personalinės vėtrungės, dekoruojama ir degama raku keramika, veliami vilnos objektai. Fotomenininkas Gintautas Trimakas atskirame workshope demonstravo senovinį fotografijos būdą – taip vadinamąją camera obscura arba pinhole techniką.

Pirmoji tokiu būdu atlikta fotografija pasaulį išvydo 1850 metais, o detaliai šį principą dar 1485 metais aprašė Leonardas da Vinčis. Per 2007 metų meno kiemo atidarymą lankytojai galėjo įsiamžinti ir pasigėrėti savo portretu ryškėjančiu tiesiog akyse.

„Ieškodami šiuolaikinių išraiškos priemonių mes apsukame ratą ir grįžtame prie senųjų technologijų. O jos gimdo naują turinį, formą, idėjas, – kolegos kūrybos procesą komentavo fotomenininkas Remigijus Treigys. Progreso nesustabdysi, bet kad ir kaip modernėtų kompiuteriai, amatai niekada neišnyks. Mes visada grįšim prie tradicijų, šaknų, pirmykščių dalykų. Nes tai visada įdomu“.

Šiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose ne tik kuriama, bet ir eksponuojami menininkų darbai, tradiciniai amatai jungiami su šiuolaikiniais menais. Tad nenustebkite jei čia atrasite veltas skrynias ar „medžio raižiniais“ puoštus veltinius, naujas formas įgaunančią keramiką ar praktiškai pritaikomas drabužių detales, austas senovinėmis staklėmis.

„Džiugu, kad mieste atsivėrė nauja netradicinė erdvė, kurioje interaktyviai demonstruojama kūryba ir bandoma sujungti skirtingus menus, – džiaugėsi Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Šios kūrybinės dirbtuvės įdomios ne tik dėl savo edukacinių projektų. Ne visi jau prisimena tikrąsias lietuviškas tradicijas, ne kiekvienas supranta, jog šiandieninio, moderniojo meno šaknys slypi senuose amatuose. Meno kiemas turėtų tapti ir svarbiu traukos centru. Iš kitos šalies atvykusį žmogų nustebinti ir pradžiuginti galima tik tuo, ką turime originalaus. Tikrai nepriblokšime pasaulio nei kiniškais restoranais, nei kavinėmis, kurios visoje Europoje beveik niekuo nesiskiria.

Tačiau galime stebinti savitu menu, ypač jeigu atrandame jo ryšius su dabartine kultūra“. Jai pritarė ir į meno kiemo šventę užsukusi garsi etnologė Gražina Kadžytė: „Tradicija – nėra nei apkerpėjęs, nei vienkartinis dalykas. Ji nuolatos keliauja, pagal aplinkybes kinta ir įgauna naujas formas. Tik tokiu būdu įmanoma išlaikyti tai, kas mums svarbu“.