Tačiau paminklosaugininkai priekaištauja, kad maždaug 30 metų restauruojamo pastato sutvarkymui pinigų nėra, nors menininkų plenerams jų atsiranda.
"Praėjusiais metais pastato restauracijai savivaldybė buvo skyrusi 10 tūkst. litų, tačiau paskui apsigalvojo ir pinigų nedavė - turbūt pagalvojo, kad tokios mažos pinigų sumos vis tiek neužteks", - BNS sakė Kultūros paveldo centro (KPC) Kultūros paveldo tyrimo instituto laikinasis vadovas Virgilijus Spudas.
Pasak jo, plenero organizatoriai nesuderino leidimo su paminklosaugininkais dėl akcijos vietos - šv.Kotrynos bažnyčios.
"Man visas šitas reikalas pakvipo saviveikla. Pleneras turėjo būti suderintas su paminklosaugininkais, o su mumis niekas nekalbėjo", - BNS teigė V.Spudas.
Tuo tarpu savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento Kultūros ir meno skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Kolonaitienė BNS sakė, kad plenero rengimas buvo derinamas su kompetentingomis žinybomis.
"Renginys buvo suderintas su savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento miesto skyriumi bei su bažnyčia. Nejaugi dar turim derinti su visomis Vilniuje veikiančiomis institucijomis?", - stebėjosi V.Kolonaitienė.
KPC atstovė spaudai Inga Berulienė BNS apgailestaudama sakė, kad bažnyčios restauracijai savivaldybė pinigų neskiria, o štai plenerams jų atsiranda. Tą patvirtino ir V.Spudas.
Tuo tarpu Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė plenero rengimą įvertino teigiamai.
"Reikia padėkoti dailininkams ir organizatoriams, kad jie išdrįso bažnyčioje buvusį mėšlą iškuopti. Jau kiek metų objektas niekam nerūpi", - BNS sakė ji.
G.Drėmaitės nuomone, už tokio objekto neprižiūrėjimą jo savininkus reikėtų bausti.
"Kultūros vertybių apsaugos departamentas turėtų uždėti sankcijas kultūrinio objekto savininkui - bažnyčiai - už pastato neprižiūrėjimą", - teigė paminklosaugininkė.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomo pavaduotojas Rimantas Dalgėda BNS sakė, kad bažnyčia neturi restauracijai reikalingų lėšų.
"Pastato restauracijai reikia apie 20 mln. litų, o mes tiek pinigų skirti negalime. Bažnyčia dėmesį pirmiausia skiria kulto objektams", - pasakojo R.Dalgėda.
Jo manymu, atsakomybę už šį pastatą turi prisiimti Kultūros ministerija.
"Tas pastatas priklausė Kultūros ministerijai, o vėliau nugyvenusį kultūros objektą ministerija perdavė bažnyčiai. Kodėl mes turim jį restauruoti, jei tą turėtų daryti Kultūros ministerija?", - BNS piktinosi R.Dalgėda.
Savivaldybė nei šiais, nei praėjusiais metais bažnyčios restauravimui pinigų neskyrė, tuo tarpu dailininkų plenerui savivaldybė skyrė 20 tūkst. litų.
Savivaldybė teigia, kad pleneru siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šv.Kotrynos bažnyčios renovacijos problemą.
Kaip BNS pasakojo V.Spudas, 17 amžiuje pastatyta šv.Kotrynos bažnyčia priklausė benediktinių vienuolynui, kuris užsiėmė šviečiamąja veikla. Sovietmečiu uždarius vienuolyną ir bažnyčią, buvo nuspręsta čia įrengti baroko meno muziejų.
Iki šiol tebesitęsianti pastato restauracija prasidėjo apie 1969 metus. Devintojo dešimtmečio pradžioje čia buvo rasta turtinga vienuolyno biblioteka.