„Oskarą“ 1996 m. kompozitorei pelnė filmas „Ema“ (R. Portman – pirmoji moteris kompozitorė, gavusi šį apdovanojimą). Dar ji parašė tokių filmų kaip „Nikolas Nikelbis“ (2002), „Sidro namų taisyklės“ (1999) (buvo pristatytas „Oskarui“ ir „Grammy“ apdovanojimui), „Šokoladas“ (2000) (buvo pristatytas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“) bei kitų muziką.

Pasak teatro pranešimo, opera „Mažasis princas“ sukurta Hiustono didžiosios operos užsakymu. Jos premjera įvyko 2003 m. gegužę. Režisierė – Francesca Zambello, kurios statytas „Skrajojantis olandas“ rodomas ir mūsų scenoje, scenografijos ir kostiumų dailininkė – Maria Bjørnson.

Vėliau spektaklis buvo rodomas Viskonsine – „Skylight Opera“ teatre Milvokyje, Bostono lyrinėje operoje, 2004 m. vėl grįžo į Hiustoną, o po metų jį pamatė Kentukio universiteto operos, „New York City“ operos, Talsos, „Oklahoma City“ ir Santa Fė operos teatrų publika.

Europoje opera susidomėjo britų BBC televizija. Statytojų komandai buvo pasiūlyta sukurtą spektaklį nufilmuoti. Statytojai buvo tie patys, o atlikėjai – kiti. Be suaugusiųjų, reikėjo surasti du solistus vaikus (Mažojo princo ir Rožės vaidmenims) ir suburti 38 vaikų chorą. BBC televizija paskelbė konkursą.

Daugiau nei 25 000 Didžiosios Britanijos vaikų nuo 7 iki 16 metų amžiaus pareiškė norą dalyvauti atrankiniuose bandymuose. Daugiau nei 6500 iš jų dalyvavo perklausose, kurios vyko įvairiuose šalies miestuose. Iš jų ir buvo atrinkti tie 40 geriausiųjų. BBC filmavo ir atranką su perklausomis, ir repeticijas, taigi filmo-operos buvo išties laukiama. 2004 m. lapkritį BBC2 transliavo filmą geriausiu laiku – pusę aštuntos vakaro. Netrukus „Sony Classical“ išleido dvigubą CD ir DVD.

Rengiantis operos premjerai Vilniuje – beje, tai europinė šio kūrinio premjera teatre, – taip pat vyko solistų atrankos, spektaklyje dalyvauja Bernardinų bažnyčios vaikų choras.

„Tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt saulėlydžių“

„Kai nori pasirodyti sąmojingas, kartais mažumėlę apsimeluoji“, – rašė A. de Saint-Exupéry.

Išties žiūrėdama DVD įrašytą operą-filmą, visai neskaičiavau, kiek ten yra saulėlydžių. Juk ne skaičiai svarbu... Operos poezija sužavės vaikus, o gal ir vyresniuosius jų draugus – suaugusiuosius, kurie prisimins buvę vaikai... Minimalistinio stiliaus, lyriška, iliustratyvi, nesudėtingų besikartojančių harmonijų ir motyvų, itin melodinga, puikiai orkestruota, skaidrios faktūros muzika artima miuziklų ir kino muzikai.

Autorė itin daug dėmesio skyrė tekstui – melodinė linija parašyta taip, kad pabrėžtų žodžių skambesį ir prasmes. Be to, atsižvelgdama į atlikėjų amžių, vokalines partijas ji sukūrė itin patogias dainuoti. Nors skirta vaikams, muzika, sakyčiau, net kiek primityvistinė, bet talentinga, išradinga, nebanali.

Siužetas nė sekundės nenutolsta nuo A. de Saint-Exupéry pasakos. Trapi teksto alegorinė poezija ir švelnus muzikos liūdesys saugo pastatymą nuo saldaus lėkštumo, o subtili ir protinga F. Zambello režisūra, tokia pat minimalistinė kaip ir muzika, bei A. de Saint-Exupéry piešinių inspiruota M. Bjørnson scenografija – nuo natūralizmo ir sentimentalumo.

Tėveliams, besirūpinantiems dvasiniu savo vaikų auklėjimu, siūlyčiau nepraleisti šios operos pro akis – tai kūrinys, galintis atverti vaikui duris į operos ir gėrio pasaulį. O ką jau kalbėti apie malonumą, kurį patirs suaugusieji, prisimindami skaidrią A. de Saint-Exupéry Mažojo princo išmintį, klausydamiesi puikių balsų ir regėdami natūralią vaikų vaidybą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją