Atlikėjai ruošia intriguojančius, orginalius pasirodymus. Konkurso dalyvius vertins komisija, sudaryta iš Lietuvos scenos profesionalų, šou verslo atstovų, LR Seimo švietimo ir kultūros komiteto bei LR Švietimo ir Kultūros ministerijų atstovų ir kitų žinomų bei nusipelniusių visuomenei žmonių.
Ilgai brandinta mintis
Festivalio „Labas, Žemaitija - dainioukem žemaitėška“ organizatorius Egidijus Skarbalius prisipažino, jog šiandien galima lengviau atsidusti ir pasidžiaugti, nes didžiulis darbas eina į pabaigą - dedami paskutiniai štrichai, skamba paskutiniai akordai, belieka tik pasiekti finišą.
Anot organizatoriaus, kuris ir pats sekmadienį uždainuos savo gimtąja tarme, festivalio gimimas daugelio žmonių triūso, pastangų ir geranoriškumo rezultatas.
E. Skarbaliaus žodžiais tariant, šio žemaičius vienijančio ir žemaičių kalbą puoselėjančio festivalio mintis nebūtų realizuota be pagrindinių komandos narių - renginio prodiuserio Valdo Puidoko bei muzikos prodiuserio Aro Žvirblio.
„Festivalis - labai sudėtinga virtuvė, kurioje išties yra labai daug darbo. Gražu jau vien tai, kad didžioji dalis žmonių čia dirba iš idėjos, o ne už kažkokį atlygį. Jeigu kažkam ir kompensuojamos dalinės išlaidos, tai tikrai ne tie pinigai, kuriuos jie turėtų gauti už tokio lygio veiklą. O kai kažkas daroma, kai kažkas įvyksta iš idėjos, rezultatas visada būna subtilus ir teigiamas,“ - apie žemaičių vienybę kalbėjo E. Skarbalius.
Nuo studento iki Prezidento
Vos festivalio idėjai pasiekus žiniakslaidos priemones, sulaukta netikėto, gausaus visuomenės susidomėjimo. Organizatoriai prisipažįsta iki šiol sulaukiantys dainuojančių žemaičių skambučių, juos pasiekia ir dainų įrašai su prašymais įtraukti į festivalio programą. Atsirado ir garsių Lietuvos atlikėjų, kurie sužinoję apie konkursą ėmė ieškoti žemaitiškų savo šaknų.
„Tai nekomercinis renginys, todėl kvietėme visus rėmusius, daugiau ar mažiau prie šio kūdikio gimimo prisidėjusius, žemaičių judėjimu besidominčius žmones – nuo studento iki Prezidento,“ - sakė E. Skarbalius, patikindamas, jog kvietimą atvykti gavo ir jo ekselencija Valdas Adamkus bei visas ministrų kabinetas.
Į renginio organizatorių kvietimą atsiliepė ir Kolumbijoje gyvenantis žemaitis Antanas Mockus.
„Esame maloniai mustebinti, jog ponas Antanas ne tik atsiliepė, bet ir išreiškė nuoširdžią padėką už tai, kad yra pagerbtas ir nepamirštas tėvų žemėje. Kaip bebūtų, Kolumbija šiek tiek tolėliau nei Gargždai, todėl A. Mockus negalėjo pažadėti atvyksiąs,“ - naujausias žinias atskeidė E. Skarbalius.
Apdovanos Žemaitijos stiprybės simboliu
Anot E. Skarbaliaus, organizuojant renginį nebuvo keliami tikslai sukaupti didžiulį prizinį fondą. Pradžioje mąstyta dovanoms panaudoti lėšas, gautas pardavus bilietus į renginį. Tačiau po nemenkos susidomėjimo bangos, didžioji dalis bilietų išdalinta pakvietimų forma.
„Manome, jog ne piniginiuose dalykuose ir ne prizuose esmė. Norėjome, kad nugalėtojoms atitektų išties vertingos dovanos“, - kalbėjo E. Skarbalius.
Anot jo, du originalūs meno šedevrai, dvi neįkainojamos garsaus uostamiesčio dailininko Vytauto Karčiausko statulėlės, kurtos su meile ir didžiule atsakomybe, atiteks festivalio geriausiems.
„Kad nereikėtų atlikėjų rikiuoti į eilę, lyginti to, ką išties sunku palyginti, šiemet nusprendėme teikti tik Grand Prix apdovanojimus. Vieną Meškos pėdą palydėsime į iš muzikos duoną valgančiojo rankas, kita atiteks tam, kuris galbūt muzika gyvens ateityje“, - teigė žemaitis.
Pradžia bus įamžinta
„Dainoukem Žemaitėška“ festivalio rengėjų planuose gyva ir DVD plokštelės išleidimo vizija.
„Renginį filmuos Lietuvos valstybinė televizija - jie parodys montuotą laidą, todėl vienas iš variantų DVD plokštelės leidybai panaudoti būtent šią medžiagą“, - sakė E. Skarbalius.
Kitas, labiau tikėtinas variantas – „iškepti“ plokštelę iš vadinamos juodraštinės medžiagos.
„Norėtume susukti didelės apimties dokumentinį filmą, kuriame būtų net tik trijų valandų finalinio koncerto, jo užkulisių vaizdai, bet ir pašnekesiai su atlikėjais, organizatoriais ir pan. Kaip bebūtų, manau, kad dokumentinė medžiaga apie pirmąjį tokį renginį turi išlikti“, - dėstė žemaitis.
Kadangi festivalis, anot organizatorių, neturi komercinių tikslų, bus siekiama, kad DVD plokštelė pirmiausia pasiektų visas bibliotekas - pradedant mokyklų bibliotekomis ir baigiant visomis viešosiomis. Taip pat bus pasirūpinta, kad jas gautų visi festivalio dalyviai ir jų artimieji.
„Mums svarbu, kad ši medžiaga būtų išsaugota, nes į šią plokštelę žiūrime per šviečiamąją prizmę – galbūt tai, kas šiandien mažiau aktualu, po kelerių metų atrodys patraukliau. Žinoma, jei ir šiandien bus paklausa, pasiūla atsiras. Tuomet galbūt plokštelė iškeliaus ir į rinką,“ - svarstė E. Skarbalius.
Vaikai vertins žvaigždes
E. Skarbaliaus žodžiais, visas gražus Lietuvos muzikinės padangės žvaigždžių būrys, sutikęs dalyvauti festivalyje – tikrų tikriausi altruistai. „Nė vienam dalyviui nebuvo žadėtas atlygis, išskyrus kelionės kompensavimą, o tai tėra tik ašaros, pagalvojus, jog festivaliui žmonės aukoja šventadienį. Graži idėja ir bendras tikslas suvienijo žemaičius atlikėjus,“ - įsitikinęs organizatorius.
E. Skarbalius taip pat pridūrė, jog kartu su Meškos letenos statulėle gauta galimybe ir garbė vadintis pirmuoju Žemaitijos Lokiu bet kuriam muzikos grandui taps prisiminimu visam gyvenimui.
Anot rengėjų, „Labas, Žemaitija - dainioukem žemaitėška“ negalima pavadinti klasikiniu festivaliu, kuriame būtų aiškūs vertinimo kriterijai, todėl organizatoriai nutarė pasielgti originaliai, taip, kaip ausis dar nebuvo girdėjusi – patys dalyviai nuspręs, kas iš jų vertas vadintis žemaičių galybės simbolio saugotoju. „Išliekame prie tos pozicijos, kad kompetentinga komisija bus, tačiau norėtume, kad lemiamą vertinimo žodį tartų dalyviai - tiek vaikai, tiek ir profesionalūs atlikėjai. Pasiūlysime vertinti vieniems kitus: vaikams – žinomus atlikėjus, profesionalams – mažuosius. Manome, kad tai bus pats objektyviausias ir nekalčiausias būdas pasverti pasirodymus. Juk niekas iš tikro negali pasakyti, kiek kas vertas,“ - sakė organizatoriai.
Finalinio koncerto komisiją sudarys Klaipėdos universiteto etnologijos katedros docentė Rūta Vildžiūnienė, humanitarinio fakulteto dekanas Rimantas Balsys, vokalo dėstytoja Rima Ramonienė, renginių režisierius Giedrius Gustas, leidybinės įrašų kompanijos „Prior“ direktorius Mindaugas Bartninkas, Lietuvos televizijos ir radijo komisijos narė Janė Narvilienė, muzikos kompozitorius Aras Žvirblys.