Kadangi dalis lenkų teatro kritikų laikosi nuomonės, jog Lietuvoje vangiai bręsta naujoji režisierių karta, Dalios Jokubauskaitės misija šiame festivalyje – ne tik pristatyti spektaklį, bet ir atstovauti naujajai Lietuvos režisierių kartai, sakoma Menų spaustuvės pranešime.

Simboliška, kad šiemet Lietuvą tokiame svarbiame teatro festivalyje atstovauja dviejų nepriklausomų organizacijų, „Meno forto“ ir Menų spaustuvės sukurti spektakliai. Abi organizacijos įsikūrusios kaimynystėje Vilniaus senamiestyje, buvusios spaustuvės pastatų komplekse, abi šiuo metu rekonstruoja patalpas ir užsiima scenos menais.

Didesnį plotą buvusios spaustuvės komplekse užimanti Menų spaustuvė nuo 2007 sausio neturi nė vienos erdvės, kurioje galėtų vykti renginiai, nes šiuo metu visos 3700 m2 ploto patalpos rekonstruojamos. Tad pereinamuoju laikotarpiu dalis Menų spaustuvės veiklos, repeticijos ir kai kurie spektakliai vyksta geranoriškų kaimynų – „Meno forto“ salėse.

„Meno forte“ gegužės mėnesį buvo rodomas ir į Torūnę keliaujantis Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“ sukurtas spektaklis „Bestuburiada“ pagal vokiečių dramaturgės Ingrid Lausund pjesę. Šį spektaklį stebėję Vilniuje viešintys Europos meno vadybininkai liko sužavėti, taip pat kaip ir 2006 m. tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ metu juo susidomėję Torūnės festivalio atstovai.

Savitai ir įdomiai konstruojanti savo spektaklius režisierė Dalia Jokubauskaitė šį spektaklį kūrė kartu su choreografe Jekaterina Deineko, aktoriais Aleksu Kazanavičiumi, Rasa Marazaite, Kristina Mauruševičiūte, Luku Petrausku, Loreta Raškevičiūte, Donatu Pauliukoniu, scenografe Marija Rubavičiūte.

„Bestuburiada“ Lietuvos scenoje išsiskiria ne tik savitu režisierės braižu, bet ir pjesės tematika – čia kalbama apie penkis vienos įmonės darbuotojus, susiduriančius su absurdiškomis kasdienėmis situacijomis, kuriose jie bando prisitaikyti ir išlikti. Tai bandymas perkelti į sceną problemas ir savijautą tų žmonių, kurie dienas leidžia biuruose, įbauginti darbdavių, mėginantys prisitaikyti ir pamažu prarandantys savo dvasinį stuburo.

Apmaudu, kad Lietuvos žiūrovams šis spektaklis rodytas tik kelis kartus – dėl užsitęsusios Menų spaustuvės patalpų rekonstrukcijos ir nepriklausomiems scenos menininkams pasirodyti skirtų erdvių trūkumo šis ir panašūs spektakliai vis dar tebelaukia pažinties su didesne dalimi Lietuvos teatro mylėtojų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją