Po to, kai 2007 m. vasario mėn. pradžioje buvo išplatintas pasakojimas apie Nomedos ir Gedimino Urbonų projektą „Villa Lituania“ Venecijos bienalei, visuomenėje, žiniasklaidoje ir vyriausybinėse įstaigose plėtojamos diskusijos apie šį kontroversišką projektą, į kurį įtraukta istorinė Lietuvos ambasada Romoje ir tarptautinės balandžių lenktynės, bei spėliojama, ar menininkai sugebės įgyvendinti savo sumanymą.

Šis projektas jau sulaukė ir tarptautinio susidomėjimo. Prancūzijos/Vokietijos televizijos kanalas ARTE TV iš visų Venecijos bienalės dalyvių pasirinko Urbonus ir dar tris menininkus, apie kuriuos sukurs dokumentinį filmą šios vasaros TV transliacijoms.

Šio kanalo žurnalistas Gustavas Hoferis teigia: „Dokumentiniam filmui pasirinkau Urbonus, nes šių menininkų tarptautinis pripažinimas nuolat auga ir jie kuria tikrai ambicingą, įkvepiantį projektą Venecijos bienalei“.

Urbonai taip pat bus pristatyti specialiame Vogue Uomo žurnalo numeryje, skirtame Venecijos bienalei.

Nomeda ir Gediminas Urbonas gerai žinomi kaip medijų meno kūrėjai, kurių projektai skatina publikos kultūrinę ir politinę vaizduotę. Paprastai jų daugiasluoksniai projektai atsispiria nuo simbolio, tačiau vėliau tampa politinės ir pilietinės tikrovės dalimi.

Urbonų inicijuota Pro-testo laboratorija – simbolinis pilietinis aktas dėl Lietuvos kino teatro uždarymo, prasidėjęs 2005 metais kaip tarptautinės parodos Populizmas dalis, įgavo realią politinę išraišką – šiuo metu kova dėl Lietuvos kino teatro išsaugojimo nagrinėjama valstybiniu mastu.

Viena iš šio projekto sudedamųjų dalių Pro-testo laboratorijos archyvas buvo įvertintas tarptautiniame kontekste ir apdovanotas kaip geriausias užsienio meninis projektas Gvangdžu bienalėje Pietų Korėjoje 2007 metais. Archyvas taip pat buvo eksponuotas parodoje Vietų baigtis: mūsų nerimo paminklai 2-ojoje tarptautinėje Maskvos bienalėje ir bus netrukus pristatytas didelėje parodoje Creative Nostalgia Prato mieste, Italijoje.

Urbonų projekto Venecijos bienalėje tikslas – atkreipti dėmesį į „Villa Lituania“, tarpukario Lietuvos ambasados Italijoje, kuri laikoma paskutine Rusijos okupuota Lietuvos teritorija, likimą. Meniniame projekte keliamas Villa Lituania klausimas taip pat persipina su realiais šiandienos politiniais procesais.

Lietuvos Respublikos Seimas dalyvauja derybose dėl pastato susigrąžinimo ar patirtos žalos kompensavimo. Tuo tarpu menininkai derasi su Romos miesto savivaldybe dėl leidimo pastatyti laikiną balandinę. Joje būtų auginami ir treniruojami paukščiai pirmosioms balandžių lenktynėms Venecijos bienalėje.

Nepaisant praktinių ir politinių iššūkių, su kuriais susiduria menininkai įgyvendindami savo idėjas, projektas Villa Lituania turi aiškią simbolinę prasmę: „taikos balandžio” siuntimas iš Venecijos į Romą yra pilietinės savigarbos veiksmas istorinio susitaikymo dvasioje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją