Prieš dešimtmetį Italijoje parduoti bent kelias italų kalba išleistas lietuvių autoriaus knygas buvo labai sudėtinga, o pastaraisiais metais ypač išaugo italų susidomėjimas lietuvių literatūra. Prieš mugę italų kalba išleisto ir vos prieš porą dienų mugėje oficialiai pristatyto rašytojo Sigito Parulskio romano „Trys sekundės dangaus“ jau parduota virš 2 tūkst. egzempliorių.
Mugei įpusėjus pastebėta, kad nemažo susidomėjimo sulaukė ir kitų lietuvių autorių mugėje pristatytos istorine, kalbine, kultūrine, visuomenine tematika mirguliuojančios knygos, vaikams skirta Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Aurelijos Čeredaitės kūryba.
Lietuvos ir Italijos leidyklos nacionaliniame stende pristatė 21 naują knygą: lietuvių autorių vertimus ir knygas lietuviška tematika. Prezidento Valdo Adamkaus patarėjos Irenos Vaišvilaitės teigimu, per pirmąją mugės dieną Lietuvos nacionaliniame stende buvo parduotos kelios dešimtys knygų, už kurias italai nepagailėjo 500 eurų, antrąją – 1150 eurų.
Brangiausių lietuviškame stende parduodamų knygų kainos siekia 150 eurų, o pačios populiariausios yra vaikų literatūros naujienos – K. Kasparavičiaus „Braškių diena“, A. Čeredaitės „Tinginė ragana“, V. V. Landsbergio „Rudnosiuko istorijos“, „Tinginių pasakos“ – kainuojančios 12-15 eurų. 8 eurų už bilietą nepagailėję mugės lankytojai masiškai graibsto nemokamas, ryškiaspalves, užrašams skirtas, nacionalinį stendą reklamuojančias knygas, išradingai pateiktą šalies reprezentacinę medžiagą ir vaikams skirtame paviljone pačių susikurtus simbolinius meno kūrinius. Patogiuose krėsluose įsitaisęs jaunimas, apsiginklavęs ausinėmis, mėgaujasi garsiausių Lietuvos muzikantų atliekama muzika, stebi videoprojekcijas.
Daugiausia ir ilgiausiai prie lietuviško stendo užsibūnančių lankytojų pritraukia vaikų ir jaunimo programos kuratorės Sigutės Chlebinskaitės sumanyta kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“.
Beveik 11 valandų kasdien vaikams ir jaunimui skirtame stende tūkstančiai lankytojų mokosi knygų įrišimo, marmurinio popieriaus gamybos, ekslibriso spaudos estampo būdu, dalyvauja viktorinose, šešėlių teatro žaidimuose, animacinių filmų peržiūrose.
Vaikai kartu su brailio rašto žinovu Vytautu Gedvilu mokosi spausdinti neregiams skirtu raštu, o susižavėję šiuo išskirtiniu rašymo būdu rašo meilės laiškus. Svajingoji knygelių vaikams autorė ir iliustratorė Sigutė Abramavičienė (Sigutė Ach) nupiešia lankytojų akvarele išlietus gyvūnėlius.
Kino mėgėjus džiugina specialiai į mugės renginius pakviestas filmų kūrėjas Jonas Mekas. Į kino teatre „Massimo“ vykusį susitikimą su vienu žinomiausių kino kūrėjų penktadienio vakarą atvyko beveik šimtas jo filmų gerbėjų. Po J. Meko filmų peržiūros devintą dešimtį skaičiuojantis menininkas mielai atsakinėjo į žiūrovų klausimus, nesiskyrė su savo kamera, šmaikštavo ir pažadėjo rudenį atvykti į Lietuvą.
Šeštadienio rytą vykęs kardinolo Audrio Juozo Bačkio susitikimas su Turino kardinolu Severino Poletto ir intelektuali diskusija „Ką reiškia būti kataliku šiandieninėje Europoje?“ taip pat sulaukė nemažo susidomėjusiųjų būrio.
Tarptautinėje mugėje, kur savo leidinius pristato tūkstančiai Italijos leidyklų, lietuvių pateikta literatūra, informacinė medžiaga ir vaikams skirtoje studijoje rengtos atrakcijos priraukė ne tik minias lankytojų, bet atkreipė ir kelių italų žurnalistų dėmesį.
Mugės dienomis viename didžiausių Italijos dienraščių „La Stampa“ pasirodė švelniai ironiškas, tačiau gana teigiamas straipsnis apie Lietuvą, jos kultūrą. Po penktadienį įvykusio pokalbio tema „ES iššūkiai ir finansų reformos būtinybė“, kuriame dalyvavo Europos Komisijos biudžeto ir finansinių programų komisarė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį „La Stampa“ jau puikavosi trumpas interviu su viena svarbiausių Europos Komisijos narių.
Nepastebėtas neliko ir vienas garsiausių Lietuvos režisierių Eimuntas Nekrošius, kultūriniame dienraščio „La Stampa“ priede paminėtas kaip vienas svarbiausių mugės svečių. Į diskusiją apie Lietuvos teatrą Italijoje, kurioje dalyvavo pats režisierius E. Nekrošius ir teatro kritikas Franco Quadri, susirinko apie 150 lietuvio kūryba besidominčių mugės lankytojų.
„Dalyvavimas Turino knygų mugėje suteikia unikalią progą pirmą kartą Lietuvos ir Italijos kultūrinių santykių istorijoje pristatyti lietuvių literatūrą , Lietuvos istoriją ir kultūrą reikšmingiausioje Italijos publikai skirtoje mugėje“, - sakė Lietuvos pristatymo mugėje koordinatorė Irma Šimanskytė.
Pernai šioje mugėje apsilankė apie 300 tūkst. lankytojų. Labai didelis dėmesys mugėje skiriamas vaikams ir jaunimui. Pagrindiniai dalyviai – Italijos leidėjai. Nuo 2001 metų mugės šalys viešnios buvo Nyderlandai, Šveicarija ir Katalonija, Kanada, Graikija, Brazilija ir Portugalija.
