Rengėjai tiki, kad pirmadienį, paskutinę mugės dieną, su ryškiu akcentu lietuviškas Mariaus Ivaškevičiaus ar Sigito Parulskio pavardes greičiausiai sugebės ištarti bent keli tūkstančiai italų.
Per keturias likusias mugės dienas ketinama to siekti - italams pasiūlyti daugybę renginių.
Vyks knygų pristatymai, susitikimai su lietuvių autoriais ir mūsų šalies režisierių spektakliai. Trūksta reklamos, tačiau viliamasi, kad susidomėjimas augs. O tai, kad vakar italų kalba išleistų lietuvių autorių knygų parduota tik šešiolika, bus tik atsitiktinumas.
“Toks mūsų tikslas, - sako parodos rengėjai. - Jei italų bibliotekose būtų bent po vieną lietuvišką knygą, mūsų rašytojai taptų bestselerių autoriais.”
Paviljonas atidarytas su šypsenomis
Italijos pramonės milžine Turine tris dienas “Fiat” automobilių eksporto augimas ir sunkiosios pramonės plėtros strategijos nustumiamos į antrą planą. Italai retai prabyla net apie tai, kas pernai antrajam gyvenimui prikėlė jų miestą - žiemos olimpines žaidynes. Šiomis dienomis yra svarbesnių dalykų. “Nors tai senamadiška. Kai kas sako, kad knygos neturi ateities. Bet aš sakau, kad ateities neturi tie, kurie neatranda literatūros”, - mugės direktorius Ernestas Fereras demonstruoja pietietišką temperamentą.
Lietuvai šiemet nereikėjo kurti strategijų, kaip į save atkreipti dėmesį. Tuo pasirūpino patys mugės rengėjai - pagrindinės viešnios statusas garantuoja: Lietuva - dėmesio centre.
Buvo abejojančiųjų, ar verta skirti beveik du milijonus litų dalyvavimui vienoje didžiausių Europoje knygų mugei. Po pirmosios dienos skeptikų turėtų padaugėti.
Iš ryto tokių buvo nedaug. Kelių tūkstančių moksleivių minia žadėjo, kad prie centrinio įėjimo įrengtam Lietuvos stendui teks atlaikyti tikrą apgultį. Tačiau didesnė minia išsirikiavo prie tualeto.
Greitai turėjo įvykti atidarymas. Toks, kokį planavo baltų desantas - ilgos kalbos, vyno taurė ir neformalūs pokalbiai. Atvykęs Turino meras Serdžijus Kemperinas ir Italijos kultūros ministras Frančeskas Rutelis pagrindinei mugės viešniai dėmesį demonstravo vos kelias minutes. Pro žurnalistus vos prasibrovę politikai kolegoms iš Lietuvos paspaudė rankas. Ar ką pasakė? “Tiesiog šypsojosi”, - reziumavo kultūros ministro Jono Jučo vertėja.
Literatūrą iškeitė į azartinius žaidimus
Pagrindinė auditorija - ne politikai, o paprasti italai. Ką milžiniškuose Turino parodų rūmuose susirinkę turiniečiai žino apie mūsų šalies kultūrą? Ar yra skaitę Lietuvos autorių knygų? Kurie rašytojai jiems paliko geriausią įspūdį?
Devyni iš dešimties net žemėlapyje sunkiai parodytų, kur yra Lietuva. Ivanauskaitė, Geda, Erlickas ar Parulskis jiems reiškia tik sunkiai ištariamus vardus. “Įdomu. Kas tokie? Jie rašytojai? Ką parašė?” - neverta cituoti visų italų atsakymų - visi vienodi.
“Imkite, leidinyje galite paskaityti apie Vilnių, mūsų šalies autorius”, - prie nemokamai dalijamų lankstinukų išsirikiavo keli Turino gyventojai. Daugeliui nekyla jokių klausimų: ima viską, už ką nereikia mokėti.
55-erių Davidas Drinanas domisi Baltijos kraštais. “A, Lietuva, - vyras leidžia suprasti, kad išsiskiria iš minios. - Jūs iš Vilniaus? Ar skaičiau lietuvių autorių knygų? Kol kas ne.” Bet žada įsigyti kelias rinktines.
Jo kolegė Laura Bertalino dar dosniau dalija pažadus. “Būtinai vyksiu į jūsų šalį. Gal reikėtų kartu pasiimti ir auklėjamąją klasę?” Ji prisirenka žemėlapių, lankstinukų ir su mokiniais patraukia vietinių leidyklų stendų link.
Parodos rūmuose - ir daugiau mokytojų. Pagrindiniai lankytojai - moksleiviai. “Dėl to ir Lietuva įrengė specialų vaikams skirtą stendą, - aiškino Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. - Visose Italijos mokyklose kasmet vyksta kalbos konkursai. Laimėjusi klasė gauna kvietimą į Turino knygų mugę.”
Ne visi skuba juo pasinaudoti. Užuot vartę knygas ir kalbėję su autoriais, moksleiviai Lietuvos paviljone žaidžia kortomis.
Knygos užstrigo pakeliui
“Pardaviau dar vieną”, - kaip ir Vilniaus knygų mugėje kai kurios leidyklos Turine bando siekti pardavimo rekordų. Tačiau lietuvių autorių grožinės ir mokslinės literatūros knygas išleidę leidėjai graužia nagus. Iki septynioliktos valandos parduotos penkios knygos - trys italų šeimos skaitys liaudies pasakas, po vieną gilinsis į vaikų literatūrą ir lietuvių kalbos gramatiką.
Pasirinkimas gerokai didesnis. Mugėje Lietuva demonstruoja nacionalinę knygų kolekciją - maždaug trijų šimtų pagal temas sugrupuotų knygų rinkinį, kuriame - geriausiai Lietuvos literatūrą, kultūrą, istoriją reprezentuojančios knygos. Per trisdešimt leidinių - italų kalba.
Tiesa, lentynose išdėliota vos po kelis egzempliorius. Kiti - užstrigę oro uoste ir vis dar gabenami į Italiją. “Knygas vežantis krovininis sunkvežimis Lenkijoje pateko į avariją. Atrodo, viskas gerai. Savaitgalį, kai planuojami didžiausi pardavimai, krovinys pasieks Turiną”, - nesklandumus tenka spręsti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentui Eugenijui Kaziliūnui.
Trūksta ne tik knygų. Lietuvos stendas - vienas didžiausių parodoje. Bet rengėjai nepagalvojo apie įdomesnes, netikėtas lankytojų viliojimo priemones. Viskas jau daug kartų matyta analogiškuose renginiuose - kompiuteriniuose terminaluose teikiama visa lankytojus dominanti informacija, tam įrengtose kėdėse svečiai gali klausytis muzikos, stebėti videoprojekcijas. Stende išskirta vieta pokalbiams bei susitikimams. Vėlai vakare vyko pirmosios diskusijos su Lietuvos rašytojais. Į Turiną atvyko šešiolika kūrėjų.
Mažai informacijos
Su gausia literatų armija gali konkuruoti ne mažesnis politikų desantas. Pirmieji turi aiškų tikslą, tuo tarpu antrieji tenori pasižvalgyti. Parlamentarai Dalia Teišerskytė, Aušrinė Pavilionienė ir Julius Dautartas vaikštinėjo, žiūrinėjo knygas, šnektelėjo su autoriais iš mūsų šalies.
Ministras J.Jučas sklandžiai perskaitė parašytą kalbą, bet nepanoro Italijos intelektualų pakviesti į po dvejų metų Europos kultūros sostinę tapsiantį Vilnių, nurodyti, kuo italams turėtų būti įdomi lietuvių autorių kūryba.
Už jį tai padarė italas mugės direktorius E.Fereras: “Nekrošius, Mekas - tai pavardės, kurių nebereikia pristatinėti. Įdomus sumanymas suvienyti poeziją ir džiazą. O kiek bendro turi lietuviškas ir itališkas barokas.”
Bet ar efektyviausia apie tai pasakoti knygų mugėje? “Taip, - neabejoja Prezidento patarėja I.Vaišvilaitė. - Tai - vienas geriausių kanalų. Susidomėjimas neišaugs per vieną dieną, bet italų dėmesys atkreiptas.” Laisvai itališkai kalbanti I.Vaišvilaitė tą patį sakė ir Italijos televizijos žurnalistams. Tačiau ji retai davė interviu. Ir tai ne atsitiktinumas - spaudos centre nėra nė vieno lankstinuko apie pagrindinės viešnios ketinamus rengti susitikimus su menininkais.
Turino spaudos žurnalistai nustebo, kad atvyksta Jonas Mekas, Eimuntas Nekrošius. Lietuva kultūrą pristatys ne tik knygų mugėje, bet ir kitose miesto vietose. Kino muziejuje ketinama rodyti Jono Meko ir Šarūno Barto filmų retrospektyvą, vyks Eimunto Nekrošiaus spektaklio “Giesmių giesmė” gastrolės.
Pirmadienį paaiškės, ar ir šie renginiai nepraslys pro italų akis. Iki tol rašytojai bent preliminariai tikisi sukirsti rankomis su vietos leidėjais dėl galimybės italams ir vėliau pateikti jų kūrybą.
