Koncertas vyks šv. Kazimiero bažnyčioje, kuri yra šio renginio globėja, rašoma pranešime spaudai. Tuo pačiu bus pažymėtos šios bažnyčios fundacijos 403-iosios metinės.
Kartu su choru muzikuos devynių instrumentininkų tarptautinis konsortas, kuriame šį kartą grieš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos muzikantai. Solo partijas atliks Edita Bagdonaitė (sopranas, Lietuva), Nora Petročenko (sopranas, Lietuva), Charles Humphries (kontratenoras, Didžioji Britanija), Mindaugas Zimkus (tenoras, Lietuva) ir Uku Joller (bosas, Estija).
Savo pasirodymų metu pristatęs ne vieną Lietuvoje dar neskambėjusį opusą, šį kartą choras „Brevis“ klausytojų dėmesiui siūlo puikų 1680 metais D.Buxtehudės parašytą kūrinį „Membra Jesu nostri patientis sanctissima“. Tai septynių neilgų kantatų ciklas, kurio pavadinimas gali būti verčiamas „Švenčiausiosios kenčiančiojo mūsų Jėzaus kūno dalys“. Kiekviena kantata – tai lyg muzikinė-poetinė meditacija prie nukryžiuotojo Kristaus ir apmąstymas septynių jo kūno dalių: kojų, kelių, rankų, šono, krūtinės, širdies ir veido.
Lotyniškas kantatų tekstas paimtas iš religinės poemos „Rhythmica oratio“, kurios autorystė priskiriama XII a. cistersų vienuoliui šv. Bernardui iš Klervo (Burgundija). Tekste Kristaus nukryžiavimo žaizdoms suteikiama kone metafizinė reikšmė. Tačiau mirštančio Kristaus fizinė agonija ir neapsakoma jo kančia galiausiai virsta prisikėlimo triumfu ir sielos didybės pergale prieš žiauriai nukankintą ir pažemintą kūną.
„Membra Jesu nostri“ muziką kompozitorius stengėsi kiek įmanoma priartinti prie nepaprastai intensyvaus, beveik erotiško poetinio teksto, iliustruojančio kančios gelmę ir per mirtį dovanojamo atpirkimo transcendentinę šviesą. Viso kantatų ciklo muzika yra itin subtili, kupina graudžios ramybės ir tarsi pakylėta nuo žemės.
Tai jau ne pirmas choro „Brevis“ ir tarptautinio konsorto (šiame ansamblyje taip pat yra groję instrumentininkų iš Italijos, Čilės bei kitų šalių) muzikinis projektas. Praėjusiųjų metų spalio mėnesį šie kolektyvai su tarptautine solistų komanda Vilniuje atliko vieną žymiausių ankstyvojo baroko epochos kūrinių – Claudio Monteverdi „Mišparus Palaimintajai Mergelei Marijai“ (Vespro della Beata Vergine, 1610).
Šis muzikinis „aljansas“ buvo suformuotas, siekiant Lietuvos publikai pristatyti mūsų šalyje mažiau žinomus arba rečiau skambančius, tačiau visame pasaulyje jau senai pripažintus, renesanso ir baroko epochos šedevrus. Muzikinis choro „Brevis“ ir konsorto bendradarbiavimas – tai atgarsis visoje Europoje pastebimai išaugusio susidomėjimo senąja muzika.
