Paprasta, linksma ir spalvinga tik šiemet Vilniaus knygų mugėje pristatyta tokio pat pavadinimo jo pasaka – teatre atgis pirmąsyk. Ypatingą talentą rašyti pasakas ir jomis žavėti vaikus bei jų tėvus turintis lietuvių pasakų meistras nuotalos sulaukia didelio susidomėjimo. Gatvėje jį atpažįsta vaikai, kurie kartais palydi šūksniais: ”žiūrėkit, čia tas dėde, kuris rašo pasakas”. Tačiau jo knygos skirtos įvairaus amžiaus žmonėms – tai pasakos, kuriose aptariamos labiau suaugusiems atpažįstamos gyvenimo aktualijos.
Šįsyk spektaklyje režisierius žiūrovus perkels į Labanoro girią ir linksmai pateiks įvairias meilės situacijas. Aistringai santykius aiškinsis, pyksis ir keršis, liūdės ir džiaugsis briedis Eugenijus, lakštingala Izabelė ir karštai briedį pamilusi lydeka Ifigenija.
Scenoje pamatysite puikiai pažįstamus Keistuolių teatro aktorius: Joaną Čižauskaitę, Agnę Sunklodaitę, Dalių Skamaraką, Vytautą Rašimą. Taip pat Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių Marių Jampolskį, bei Valstybinio Jaunimo teatro aktorių Vidą Petkevičių ir Gediminą Storpirštį. Specialiai „Briedžiui Eugenijui“ G. Storpirštis parašė itin nuotaikingą muziką.
M. Mikutavičius: “Aš ir dabar viena koja vaikystėje”
Mamos dienos progą kelionę į vaikystę pasiūlėme ir keliems žymiems Lietuvos žmonėms, kurie sutiko pasidalinti šiltais vaikystės prisiminimais. Štai aktorius, žurnalistas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius prisižįsta, jog pasakas skaito iki šiol.
„Tiesą sakant, aš visą laiką viena koja vaikystėje. Pasakų knygos kaip laiko mašina grąžina žmones į vaikystę, į žymiai gražesnį pasaulį nei tu gyveni, kuriame gali pailsėti. Pasakos moko fantazuoti, svajoti“,- teigia jis.
Neseniai gimtadienio proga M. Mikutavičiui mama padovanojo Vytauto Petkevičiaus apysaką “Kodėlčius”. Ši knyga ir Vytauto Misevičiaus “Danuko Dunduliuko nuotykiai” buvo jo mėgstamiausios vaikystės knygos, kurias mokėjo mintinai ir nuolatos cituodavo.
“Dar mėgau skaityti brolių Grimų pasakas ir sovietmečiu populiarias „pasaulio pasakas“ - nuo latvių iki Afrikos genčių tautosakos“,- prisimena aktyvus šių dienų scenos žmogus. Kaip ir visi išdykę berniukai Marijonas mėgo važinėti dviračiu, žaisti futbolą, slėpynes, su kiemo draugais tapdavo kraujo broliais.
„Dar darydavome tokius „sekretus“ – tai kai žemėje paslepi visokias gražias gėlytes su lapeliais po stiklo šuke“,- pasakoja jis.
E. Jennings - apie gerietę katę
Vaikystę gerai prisimena ir dainininkė Erica Jennings. Jos mėgstamiausia vaikystės knyga - anglų vaikų rašytojos Ursula Moray Williams pasaka „Gobbolino, the Witch‘s cat“ (liet. „Gabolino – raganos katė“). „Tai graži istorija apie raganą, kuri turėjo gerietę katę, o visi tikėjosi, kad ji bus bloga – juk gyvena pas raganą“,- juokiasi dainininkė.
Pasak E. Jennings, vaikystėje ji daug skaitydavo. Po pamokų dažnai eidavo į biblioteką, per savaitę perskaitydavau bent vieną knygą. Labiausiai patiko britų vaikų rašytoja Enid Blyton, bei britų novelistė ir poetė Emily Bronte.
„Kaip ir visi vaikai turėjau daugybę pomėgių. Nuo pat mažų dienų labai mėgau dainuoti, ypatingai ABBA ir Michael Jackson dainas, patiko šokti. Tėvams rengdavau namuose pasirodymus. Visada žinojau, kad užaugusi būsiu aktorė, šokėja ar dainininkė. Dar pamenu, jog labai nenorėjau lankyti vidurinės mokyklos, galvodavau kaip būtų gerai, jeigu galėčiau iš karto eini į universitetą“,- prisiminimais dalinosi dainininkė.
A. Čekuolis mintyse plaukė į Afriką
Gana neįprastą svajonę turėjo tarpukaryje gimęs žurnalistas, keliautojas ir rašytojas Algimantas Čekuolis.
„Kai buvau gal aštuonerių metų norėjau pasistatyti nedidelį bet tvirtą laivą ir plaukti į Afriką. Tuomet įsivaizdavau, kad Širvintos upe išplauksiu į Nerį, čia į Nemuną – o jau ten ir Afrika šalia. Net irkluoti tada išmokau. Maniau, irkluosiu kol pavargsiu, tada pasikabinsiu paklodę, kuri bus kaip bure, ir laivas pats plauks“,- pasakoja jis.
Ne tik kelionėmis, bet ir žurnalistika A. Čekuolis žavisi nuo mažumės. 1940 m. mokykloje, kurioje dirbo jo tėvas, kartą nakvojo vienas žurnalistas. Jis rašė straipsnį apie kariuomenės įvedimą į Vilniaus kraštą, kitądien straipsnis jau pasirodė laikraštyje. Šis vyras įkvėpė ir paskatino susidomėti šia profesija.
A. Čekuolis vaikystėje taip pat daug skaitė. Labiausiai mėgo amerikiečių rašytojo Marko Tveno knygas „Tomo Sojerio nuotykiai“ ir „Hekelberio Fino nuotykiai“. Šiose knygose jis įsivaizdavo save pagrindinio personažo vietoje.
„Nors šių dienų pasakų neskaitau, tačiau Vytautą V. Landsbergį žinau, esu net buvęs viename jo spektaklyje, jo kūrybą man patinka. Aš manau, kad žmonėms pabosta televizija. Televizoriaus žiūrėjimas nesudaro kūrybinio proceso, nelavini fantazijos. Tuo tarpu knygose, kaip ir teatre, lieka daugiau erdvės pajusti kvapus, čia neužbaigtas vaizdas, kiekvienas gali interpretuoti savaip. Knyga ir teatras mobilizuoja fantaziją - čia žmogus dalinis proceso kūrėjas“, - teigia populiarios LRT laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ vedėjas.
