Graikijos nacionalinę šokio mokyklą baigusi choreografė šiuolaikinio šokio technikas studijavo Niujorke (JAV). Trupę „Quasi Stellar“ ji įkūrė 2002 m., tačiau kuria ne tik jai.
A.Papadamaki yra kūrusi choreografiją Helsinkio naujojo šokio centrui „Zodiak“ (Suomija), Šiaurės Graikijos nacionaliniam teatrui, Ankaros operos teatrui, garsiajai Bruklino muzikos akademijai ir kt. Be to, ji dirbo kartu su Janu Fabre‘u, kai jis Avinjono festivalio užsakymu kūrė spektaklius „Je suis sang“ (2001) ir „L‘Histoire des“ (2005).
2004 m. A.Papadamaki buvo pakviesta sukurti choreografiją parolimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai Atėnų olimpiniame stadione.
„SuperLux“ – tai specialiai šokėjams Markellai Manoliadi ir Dimitriui Kaminariui sukurtas dinamiškas duetas, kuriame susitinka du visiškai skirtingą šokio patirtį turintys kūnai ir skirtingoms kartoms atstovaujantys protai. Šio spektaklio pavadinimą būtų galima versti dvejopai: ir „Super šviesa“, ir „Dieviškoji šviesa“.
Prisidengusi paantrašte „Ir jei Tu neegzistuoji, sakyk, kodėl egzistuoju aš...“ choreografė Apostolia Papadamaki pasakoja meilės istoriją, kurioje tyrinėjami dviejų lyčių tarpusavio santykiai ir bandoma išjudinti dieviškąją meilės išspinduliuojamą šviesą. Spektaklyje sukuriamoje unikalioje visatoje vietos pakanka tik dviems. Dviems mylimiesiems, kurie egzistuoja tik tam, kad pateisintų ir pažintų vienas kitą. O publika čia kviečiama kaip slaptas tarpininkas tam, kad stebėtų vis naujus jų susitikimus.
Vakarą LNDT Mažojoje salėje pratęs tarptautinės šokio ir teatro žvaigždės, su garsiausiais Europos režisieriais bei choreografais dirbančios švedės Charlotte Engelkes unikalus mono spektaklis „Panelė Labai Wagneris“. Į profesionalųjį teatrą Ch. Engelkes atėjo 1987 metais, prisijungusi prie garsaus Belgijos choreografo ir performanso menininko Michaelio Laubo bei jo teatro trupės „Remote Control Productions“, kur buvo sukurta ir jos pirmoji solo kompozicija „The Solo“.
Nuo 2003 metų Ch. Engelkes šoka garsioje vokiečių choreografės Saschos Waltz trupėje, taip pat dirba Hamburgo Deutsches Schauspielhaus trupėje ir kuria solo spektaklius sau. Lietuvos publika Ch. Engelkes, kaip atlikėją, galėjo išvysti 2006 metų festivalio „Sirenos“ metu, Heinerio Goebbelso muzikos, spalvų bei formų spektaklyje „Haširigaki“.
Monospektaklyje „Panelė Labai Wagneris“ per 85 dėmesį kaustančias minutes choreografė ir atlikėja savitu ir labai juokingu būdu stengiasi atskleisti, kas skiria ir vienija keturias Richardo Wagnerio operų herojes: Zentą iš „Skrajojančio Olando“, Elsą iš „Lohengrino“, Izoldą iš „Tristano ir Izoldos“ ir Brunhildą iš „Nibelungų žiedo“.
Švedijos choreografė imasi Wagnerio operų be operoms būdingo patoso, muziką gyvina džiazo elementais bei Lotynų Amerikos ritmais. Juokingas, poetiškas ir piktai išradingas spektaklis „Panelė labai Wagneris“ analizuoja moterų elgesį tiek mitiniais laikais, tiek šiandien, laviruojant tarp moterų prisitaikymo bei išsilaisvinimo. Nors meilės iki mirties tema turėtų būti liūdna, Ch. Engelkes opera nuoširdi ir šilta, prognozuojanti istorinį populiarumą.