“Nors ritmai - karibiški, visgi tai buvo klasikinis džiazas”, - penktadienio vakaro festivalio publikos įspūdžius tarsi apibendrino kompozitorius Juozas Širvinskas. Paklausyti Lotynų Amerikos džiazo profesoriumi vadinamo JAV pianisto Edžio Palmierio jis atvyko iš Vilniaus. “Turėjau laisvą vakarą, be to, devynis “Grammy” apdovanojimus ne kiekvienas gauna. Norėjau paklausyti”, - aiškino Kultūros ministerijos sekretorius.
“Simpatico” - taip vadinasi albumas, 70-mečiam afrokubiečiui E.Palmieriui šiemet pelnęs “Grammy” statulėlę už geriausią Lotynų Amerikos džiazo albumą. Jį E.Palmieris įrašė kartu su trimitininku Brajanu Lynču, taip pat atvykusiu į Kauną. Tad “Simpatico” kompozicijos Kaune skambėjo itin autentiškai.
Sausakimša salė aistringai sutiko E.Palmierio kompanijos paskleistus kubietiškus ritmus, ant kurių pamato buvo renčiamas klasikinio džiazo kompozicijų rūmas. Publikos reakciją pajutusios vakaro žvaigždės dar labiau išsijudino. “Visą laiką įdėmiai stebėjau trimitininką. Iš pradžių B.Lynčas atrodė lyg ir susikaustęs, grojo sustingęs vienoje vietoje. Pajutęs klausytojų reakciją atsipalaidavo, ėmė judėti - tiesiog užsivedė”, - įspūdžiais dalijosi J.Širvinskas ir pastebėjo, kad į festivalį susirinko labai išprususi, kokybę vertinanti publika.
Rafinuočiausia klausytojų dalis tą vakarą šaukė “bis” ir pirmojoje koncerto dalyje pasirodžiusiam saksofonininkui Petrui Vyšniauskui. “Kaunas jazz” simboliu jau tapęs lietuvių džiazo maestro kasmet festivalyje pristato naują projektą. Šį kartą scenoje jis muzikavo su jaunaisiais džiazo atlikėjais.
Bilietai į Alą iš kasų dingo pirmiausiai
Apie nuostabią “Kaunas jazz” atmosferą kalbama ne pirmi metai. Žinią apie puikiai muzikantus priimančią publiką po pasaulį platina čia grojusios garsenybės. Šiemet jų sąrašą papildė gyvąja muzikos legenda vadinamas gitaristas Alas di Meola.
52-ejų metų italų kilmės amerikiečiui dabar - vienas aktyviausių karjeros laikotarpių. Todėl dieninio šeštadienio koncerto bilietai iš festivalio kasų dingo pirmiausiai, o festivalio vedėjas, kaunietis gitaristas Alfredas Kukaitis viešai tramdė save, kad nepradėtų melstis A.di Meolai dar neišėjus į sceną.
Savo pasirodymą gitaristas pradėjo romantinėmis kompozicijomis. Lengvomis, virtuoziškai atliekamomis, bet kiek saldokomis. Grojo užsimerkęs, kiek atsainiai šypsodamasis sutikdavo publikos plojimus. Scenoje daugėjant jo kompanionų, muzika darėsi dinamiškesnė, sodresnė, džiaziškesnė, o bendravimas su publika - vis šiltesnis.
Ekstazę publika pasiekė, kai Alas į rankas vietoj elektroakustinės paėmė elektrinę gitarą. Elektroninių garsų eksperimentai - tai dabar domina gitaristą.
“Nerealu, fantastiška, neapsakomas džiugesys”, - po šios koncerto dalies emocijomis tryško A.Kukaitis.
Ne tik grojo, bet ir linksminosi
Pianistas Mario Parmizano ir perkusininkas Gumbis Ortizas, Alo grupės nariai, girdėdami publikos šūksnius ir plojimus, šypsojosi iki ausų, rodė vienas kitam nykščius, o po koncerto vienas su kitu sudaužė rankomis: viskas super. Trečią dešimtmetį šlovės spinduliuose besimaudančio A.di Meolos lūpose švietė plati šypsena.
“Koncertas Kaune - labiau pavykęs nei prieš ketverius metus Vilniuje”, - tokia buvo vieninga abiejuose koncertuose buvusių A.di Meolos gerbėjų nuomonė. “Kauno publika - nuostabi”, - į šias kalbas išdidžiai atsakinėjo “Kaunas jazz” įkūrėjas, kultūros ministras Jonas Jučas, šiemet festivalyje buvęs tik paprastu klausytoju.
“Kaunas jazz” A.di Meolai tapo vienintele jo pasaulinio turo stotele, kurioje stabtelėjo ne vienam vakarui, o keletui dienų. Tačiau naktinių jam session dalyviai “Combo” klube netapo neoficialaus A.di Meolos pasirodymo liudininkais. “Kai ilsiuosi, negroju, - “Kauno dienai” sakė A.di Meola. - Tada aš linksminuosi, bendrauju, išlenkiu vieną kitą taurelę, apžiūriu miestą, kuriame svečiuojuosi.”
Vietoj lengvų sambučių - intelektualus džiazas
Festivalio netikėtumu tapo šeštadienio vakarą koncertavęs “Nosso trio” iš Brazilijos. “Mane nustebinti sunku, bet dabar tai įvyko, - atviravo J.Jučas. - Kokia preciziška atlikimo technika, kokie talentingi muzikantai ir kaip jie jaučia vienas kitą!”
Pasaulinės šlovės dar nepasiekę brazilai gana sudėtingą džiazą grojo lengvai, tarsi būtų suaugę su savo instrumentais. Tikėjęsi lengvų braziliškų sambučių, spruko iš salės.
“Šis festivalio koncertas man - pats geriausias, - prisipažino kaunietis chirurgas Alfredas Mačiulis. - Atėjau dėl Deivido Sančeso, bet mane užbūrė ir brazilų perteikiamos stiprios emocijos.”
A.Mačiulis - prisiekęs “Kaunas jazz” gerbėjas, savo džiazo kolekcijos įrašus skaičiuojantis šimtais. Šeštadienį medikas galėjo palyginti Puerto Rike gimusio saksofonininko D.Sančeso albumo skambesį su tikru garsu. Dabar JAV gyvenantis jaunosios kartos saksofonininkas savo muzikoje gimtosios šalies muzikos tradicijas ir elementus jungia su džiazo mainstrymu. “Mane pakerėjo D.Sančeso grojimo veržlumas ir grupės muzikantų dermė”, - kalbėjo A.Mačiulis.
Festivalio pabaigai - sekmadienio vakarui - jo rengėjai paliko brangiausiai kainavusį akcentą - 27 metus gyvuojančią acid jazz grupę iš Didžiosios Britanijos - “Incognito”.
