Pasak U. Mikučionio, jį apie knygoje pastebėtas klaidas informavo studentai, neseniai pradėję mokytis norvegų kalbos. „Šiame norvegų-lietuvių kalbų žodyne rasite žodžius, kurių jums gali prireikti rašytinėje švedų kalboje“, - skelbiama knygos anotacijoje.
Pamatęs norvegų ir švedų kalbų supainiojimą, U. Mikučionis sako pradėjęs žodyną skaityti atidžiau ir nustėręs – kiekviename puslapyje vidutiniškai aptikęs bent po 4-5 klaidas ir radęs tik 2-3 puslapius, kuriuose klaidų nebuvę.
Klaidos, anot dėstytojo, skirtingos: vienur pateikiami švediški žodžiai, kai kur užrašytas neteisingas vertimas. Anot U. Mikučionio, yra atvejų, kai tekstas parašytas švediškai, tačiau tarimas pateikiamas norvegų kalba arba nurodytas visiškai neteisingai.
Norvegiškų pokalbių žodyne – žodžiai švediškomis raidėmis
Jam keista, kad „Norvegų kalbos pokalbiuose ir žodyne“ yra žodžių su raidėmis Ä ir Ö - šių raidžių norvegų abėcėlėje iš viso nėra. „Akivaizdu, kad žmogus, sudaręs arba redagavęs šitą knygutę, net nepastebėjo, kad čia vartojama kitos kalbos abėcėlė“, - DELFI sakė U. Mikučionis.
Žodis skinke teisingai išverstas į kumpį, tačiau toliau pateikiamas røkt skinke jau verčiamas į rūkytą ungurį. Žodis Sei verčiamas į antilopę, tačiau šis žodis, anot U. Mikučionio, reiškia menkių giminės žuvį.
Žodis Innsjekking, reiškiantis registraciją, išverstas į „nepalikite bagažo be priežiūros“. Vadovaujantis knyga, Hei!/Ha det! reiškia Sveiki!/Labas!, tačiau, anot dėstytojo, turi būti verčiami į Labas!/Viso gero!. Kor, reiškiantis chorą, išverstas į choras cerkvėje.
Naudoti negalima?
Anot U. Mikučionio, knygoje yra ir lietuvių kalbos skyrybos bei rašybos klaidų. „Vienas dalykas, jei žodyne yra viena kita klaida – neklysta, kas nedirba, tačiau kai yra po keletą klaidų kiekviename puslapyje, kai kuriuose – po 10 ar 15 klaidų, tai peržengiamos visos sveiko proto ribos“, - piktinosi norvegų kalbos dėstytojas.
Jis sutinka, kad norvegų ir švedų kalbos panašios, švedai su norvegais susikalba be vertėjo sava kalba, bet kalbos „ne tiek panašios, kad galėtum švediškus žodžius įtraukti į norvegišką žodynėlį“.
Pasak jo, akivaizdu, jog žodyną sudaręs žmogus visiškai nesimokęs norvegų kalbos. Jam užkliuvo, kad knygoje nenurodoma, iš kokio šaltinio žodynas verstas, nenurodytas vertėjas, tik lietuviško vertimo redaktorė Vilma Strupienė.
Pasak U. Mikučionio, turėtų būti uždrausta prekyba apie 20 litų kainuojančia knyga ir peržiūrėtos kitos leidyklos knygos užsienio kalbomis, taip pat keliamas klausimas dėl pirkėjų patirtų nuostolių atlyginimo.
Jis neneigė pats išleidęs keletą panašių knygų - „Norvegų kalba: gramatikos konspektas ir žodynėlis“, „Lietuviški-norvegiški pokalbiai“ ir „Norvegų – lietuvių kalbų kišeninis žodynas“, tačiau teigė klaidas keliantis ne kaip leidyklos konkurentas.
„Esu pats parašęs knygų, kaip tik todėl ir manau turįs teisę kompetentingai atsiliepti apie kitus ir kritikuoti „Euroknygą“, - sakė U. Mikučionis.
„Čia tiek klaidų, netikslumų. Šios knygos naudoti negalima“, - kategoriškas buvo pokalbio klausęsis VU Skandinavistikos katedroje dėstantis norvegas Kristianas Solvangas.
Jį stebina tai, kad Lietuvoje nėra knygų leidimo kontrolės arba kontrolė labai prasta. Anot trečius metus norvegų kalbą VU dėstančio K. Solvango, iki šiol tokio blogo žodyno jis nėra regėjęs, knyga visiškai negalima pasitikėti.
Pasak K. Solvango, netikslumų gali turėti pirmoji, tačiau ne galutinė knygos versija.
Leidykla klaidų nepastebi iki šiol
„Viskas labai sutirštinta, viskas labai padauginta, iš šiaudo padaryta visa šieno kupeta“, - situaciją komentavo knygą išleidusio Europos kalbų mokymo centro „Euroknyga“ generalinė direktorė Vilma Strupienė.
Anot jos, U. Mikučionis – ne dėstytojas, o suinteresuotas knygų leidėjas, konkuruojantis su jos vadovaujama įmone. „Tai yra konkurento kalba, kad sumenkinti, kad apjuodinti“, - tikino V. Strupienė. U. Mikučionis, pasak jos, - pirmas asmuo, praėjus metams nuo knygos leidimo pranešantis apie klaidas.
„Euroknygos“ vadovė aiškina, kad knyga prieš metus išleista nusipirkus teisę versti anglišką knygos „Anglų–norvegų kalbų pokalbiai“ variantą. „Būdami anglų kalbos specialistai, mes išverčiame anglišką tekstą. Išverstą tekstą duodame pataisyti, perskaityti tos kalbos specialistui“, - pasakojo V. Strupienė.
Pasak jos, išverstą knygą skaitė ir klaidų ieškojo Šiauliuose dirbanti filosofijos dėstytoja, kurios antra specialybė - norvegų kalba. „Tiek, kiek šitas žmogus pataisė, kiek mūsų vertėja išvertė, taip ją ir išleidome. Nevertė kas šiaip sau iš dangaus nukritęs“, - aiškino V. Strupienė, pati redagavusi knygos lietuvišką vertimą.
„Niekas mums nieko nėra sakęs, kad yra klaidų, knyga platinama ir perkama. Nėra pasaulyje knygos be klaidos“, - teisinosi leidėja, ketinanti leisti antrą knygos tiražą. Pirmasis 1000 egzempliorių tiražas jau baigiamas išparduoti.
DELFI pacitavus keletą pastebėtų klaidų ji teigė „nesiginčijanti, kad ten nėra nė vienos klaidos“, tačiau jų esą „nėra šimtai ir nėra neįmanoma knygos pataisyti“. Be to, anot V. Strupienės, klaidų galima rasti visose knygose, jų padaro ir didžiosios leidyklos.
„Ar klaidelės padaro tą knygą nesuprantama? Norvegiško teksto mes neliečiame – paliekame tokį, koks yra, o knygos preambulėje parašėme, kad tarimas yra apytikslis, su tokia knygele nepretenduojame į akademinį mokymą“, - teigė leidėja, patikinusi, kad kitą knygos tiražą peržiūrės kitas specialistas.
Paliekama sudarytojo sąžinei
„Akivaizdu, kad leidėjai savęs nejuodins ir nepripažins savo klaidų, bet tokių atvejų, manau, yra ne vienas. Vertėjų akimis žiūrint, su žodynais – prasta padėtis“, - sakė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė.
Pasak jos, pirmiausia trūksta lietuvių kalbos žodynų. Pavyzdžiui, daugiatomis „Lietuvių kalbos žodynas“ morališkai visiškai pasenęs, verčiant šiuolaikinę literatūrą juo sunku naudotis, nėra naujų žodžių atitikmenų. „Tad nėra ko kalbėti apie užsienio kalbos–lietuvių kalbos žodynus – tai palikta privačioms leidykloms, valstybė to nereguliuoja“, - aiškino J. Mikutytė.
Šalyje nėra numatyta baudų už žodynuose ar knygose paliktas klaidas, netikslumus. Pasak pašnekovės, leidėjai kokybe nesirūpina, jiems nerūpi nekokybišką žodyną nusipirkęs nepatenkintas žmogus.
Anot jos, leidyklose dirbantys redaktoriai dažniausiai nemoka kalbos, iš kurios žodžių sudaromas žodynas. „Tai priklauso nuo paties sudarytojo sąžinės“, - sakė vertėjų sąjungos pirmininkė.
Jai tekę girdėti, kad kartais žodynai tiesiog išverčiami, tačiau taip, anot specialistės, neturėtų būti. J. Mikutytė teigia, kad minėtą situaciją lemia specialistų stoka, be to, komercinės leidyklos į žodynus retai kada žiūri moksliškai.
Skųstis galima
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis specialistas Vilius Šileika sako, kad pagal kovą įsigaliojusį Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, vartotojas, įsigijęs nekokybišką daiktą, tarp jų ir knygą, gali žodžiu kreiptis į pardavėją reikalaudamas grąžinti pinigus. Pardavėjui nesutikus, vartotojas į pardavėją gali kreiptis raštu. Čia jis turi išdėstyti knygos trūkumus ir savo reikalavimus grąžinti pinigus.
Anot specialisto, norint, kad knyga būtų išimta iš prekybos, reikėtų rašyti laišką į leidyklą. Tai turi būti padaryta raštu nurodant trūkumus, o leidykla apie priimtas priemones turi vartotojui atsakyti raštu. Jei leidykla priemonių nesiima, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją su prašymu įvertinti daikto kokybę.
Inspekcija išrašytą aktą turi pateikti leidėjui ir paprašyti išimti iš rinkos nekokybišką prekę. To nevykdanti leidykla gali būti apskųsta bendrosios kompetencijos teismui.
Tačiau įmanomas ir neteisminis kelias – tuomet ginčą nagrinėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios sprendimai nėra privalomi. Pasak V. Šileikos, yra ir penktasis žingsnis – įstatymas numato viešojo intereso gynimą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreipti į teimą. Nepatenkintas vartotojas dėl nekokybiškos prekės turėtų kreiptis į tarnybą.
V. Šileika pasakojo sulaukiantis skundų dėl grožinės literatūros vertimo, tačiau kol kas tarnyboje nėra nė vieno raštiško skundo dėl netinkamai išleistos literatūros.
