Verbos nepaklausios
„Nykoka. Ir prekės vis tos pačios. Atėjome tik šiaip pasižiūrėti“, – gera nuotaika netryško į mugę užsukusių jaunų panevėžiečių pora. Su verba – pagrindiniu pavasarinės mugės atributu – iš turgaus beišeinanti ponia Stefanija džiaugėsi, kad Panevėžys bent jau minimaliai pamini „Kaziuką“.
„Gera pasižmonėti, pirkti nebūtina. Tik gaila, kad jokios muzikos nėra. Galėtų kokia kapela koncertuoti. Dabar – dešimt minučių, ir baigta: apėjai prekystalius, ir po visos mugės“, – įvertino pirkėja.
Savo dirbinius siūlantys tautodailininkai neslėpė: panevėžiečiai kasmet darosi šykštesni arba „biednesni“: įpiršti rankų darbo suvenyrą mugės dalyviams jau darosi sudėtinga. „Pernai iki pusės pirmos mugėje pardaviau 70 verbų, šiemet – dar tik penkias“, – pirkėjų abejingumu stebėjosi verbų rišėja Valerija Leonavičienė. Iš tokio amato prie pensijos prisidurianti 72 metų moteris tikina, jog ši mugė jai bus paskutinė.
„Dešimt metų rišu, bet matau, kad nebeapsimoka. Vienai verbai surišti reikia visą dieną sugaišti, o dar visą vasarą sode sėdžiu, kad užsiauginčiau gėlyčių. Pernai po 25 litus noriai pirko, o dabar 10-12 litų žmonėms gaila verbai išleisti“, – įsitikino V.Leonavičienė. Jos įvairiaspalvių verbų puokštėje viena ypač išsiskyrė: už ryškiaspalvę, kone metrą siekiančią verbą rišėja prašė 25 litų. Tačiau tiek pakloti, nors ir už gražuolę, panevėžiečiai neketino. Keturiomis verbomis lauktuvėms iš mugės nešina pirkėja, išgirdusi kainą, penktosios ieškoti taipogi suko prie kito prekystalio.
Anot V.Leonavičienės, šiais metais žmonės ne tik sunkiau iš piniginės litą kitą suvenyrams traukia, bet ir pačių lankytojų mugėje gerokai mažiau. „Pernai čia žmonių kamšalynė buvo, vieni per kitus grūdosi, šį kartą žmonių mažai“, – pastebėjo verbų pardavėja.
Vertino originalumą
Tuo tarpu originalias rožes iš džiovintų obuoliukų siūliusiai Elenai Klimavičienei mugė buvo sėkminga: 100 žiedų po 2 litus buvo išgraibstyti vos per 10 minučių. Pati rožių autorė į mugę atėjo net kamuojama gripo ir tik pasižvalgyti – jos gamintus žiedus pardavinėjo dukra ir anūkės.
„Tos rožės – ne mano idėja, daugiau nei prieš dešimt metų žurnale pamačiau. Joms tinka tik vienos rūšies – kriaušiniai obuoliai. Jie sudžiovinti nejuoduoja, tokia rožė gali ir metus du išstovėti. Per dieną gal 15 žiedų padarau – iki vidurnakčio dirbu. Man taip patinka, kad net miegoti manęs negali nuvaryti“, – E.Klimavičienė džiaugėsi radusi malonumą kasdienybei paįvairinti. Be originalių rožių, močiutė siūlė ir iš vilnonių siūlų pintus žiedus, tinkamus į atlapus segti. Gal todėl, kad tokiomis puošmenomis mugėje prekiavo ne vienas, jos pirkėjų dėmesio susilaukė gerokai mažiau nei obuolinės rožės.
Originalumu patraukė ir iš Biržų į mugę pirmą kartą atvykusio Kęsto Preidžiaus paveikslai, piešti ant drobės, priklijuotos ant senų lentų. Anot vyriškio, pastarosios – iš išardytos 60 metų daržinės. Į mugę biržietis atsivežė tik penkis paveikslus. Nors jų kaina – 50-250 litų, jie kaipmat buvo išpirkti, o tautodailininkas sulaukė užsakymų naujiems. Darbų gal būtų ir daugiau buvę, jei ne patirta nelaimė.
„Išsidūriau akį, o matant tik viena ir tempai lėtesni“, – pasakojo K.Preidžius. Paklausą turėjo ir jo žmonos siūlytos lininės rožės, už kurias pirkėjai negailėjo nuo 2,50 iki 20 litų.
Mugėje – monotonija
Pasak Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko Vido Mažuknos, į Panevėžio Kaziuko mugę suvažiavo 30 tautodailininkų iš visos apskrities. „Čia – tik smulkieji. Tie, kurie daug darbų turi padarę, traukia į Vilniaus ar Kauno muges, nes Panevėžyje jų darbas neatsiperka, nors kaina už prekybos vietą simbolinė – vos 4 litai. Vilniuje, kiek girdėjau, kelis šimtus siekia“, – kalbėjo V.Mažukna.
Tautodailininkas džiaugėsi, kad numirti mugei neleidžia verslininkai, tačiau, vadovo nuomone, tokiam renginiui dėmesį turėtų parodyti ir Savivaldybė. „Būtų labai gerai, jei mugė peraugtų į miesto renginį“, – vylėsi V.Mažukna.
9-us metus mugę organizuojanti verslininkė Aldona Janavičienė neslepia norinti atsisakyti kasmet jai nuostolius atnešančio renginio. Pasak jos, šiais metais Kaziuko mugę išgelbėjo būtent tautodailininkai. „Jau pernai buvau apsisprendusi mugės neberengti. Bet tautodailininkai kone maldavo, kad nekeistume tradicijų. V.Mažukna man įrodė, kad mugė dar reikalinga“, – kalbėjo verslininkė. Anot jos, kad mugė taptų panaši į masinį renginį, šiais metais gerokai sutrukdė orai – siaučiant gripui ir užėjus šalčiams meno kolektyvai atsisakė koncertuoti lauke.
„Ir pačioje mugėje įsivyravusi monotonija – prekės tos pačios, vos vienas kitas pardavėjas atveža ką nors naujo. Nestebina, kad ir verbų žmonės nebeperka. Nepatogu sakyti, bet vis dėlto aukštaičiai nemoka rišti verbų – subyra nespėjus namo parsinešti. Tuo tarpu Vilniuje pirktosios man jau trečius metus laikosi – ir neblunka, ir nebyra“, – pastebėjo mugės organizatorė.
Anot jos, manoma, kad šeštadienį mugėje apsilankė apie 1500 panevėžiečių. Apie tai, kiek atėjo žmonių, organizatoriai sprendžia pagal išgertos arbatos kiekį. Šiemet tam sunaudota tiek pat vienkartinių puodelių, kiek ir praėjusiais metais – lygiai 1000.
Kad Kaziuko mugė iš turgaus renginio galėtų peraugti į miesto šventę, Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė labai abejoja. „Tokios šventės reikia, bet kas ją turėtų organizuoti? Aš būčiau laimingiausias žmogus, jei pas mane atėję tautodailininkai pareikštų tokį norą. Ir Savivaldybė, be abejo, tikrai renginį paremtų“, – aiškino L.Krasauskienė. Anot jos, Panevėžyje itin sunku atgaivinti kalendorinių švenčių tradiciją. „Organizuodami Skaistakalnio parke žiemos šventę pradėjome švęsti Užgavėnes, tačiau ši tradicija labai sunkiai keliasi. Be to, Kaziuko mugė vargu ar susilauktų didelio dėmesio – panevėžiečių perkamoji galia, palyginti su Vilniumi, yra maža ir tautodailininkams čia prekiauti neapsimoka“, – pabrėžė vedėja.
