Tuo metu architektai piktinasi, kad valdininkai visai ignoruoja architektūrą kaip meno sritį.
Henriko Karvelio parengtas techninis Sporto ir koncertų rūmų projektas prieš 35 metus pripažintas pasauliniu išradimu. Įtempti lynai išlaiko dešimties tonų pastato bangos svorį.
Išradimo autorius sugalvojo, kad tokią bangą galima išgauti tik ant ištemptų lynų klojant lengvas metalo konstrukcijas. Praėjusiais metais koncertų ir sporto rūmai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip vienas reikšmingiausių Vilniaus statinių, atspindinčių XX a. pabaigos pasaulinės architektūros bruožus.
Rūmus ketinę griauti savininkai kreipėsi į teismą, kad šis panaikintų Kultūros paveldo departamento sprendimą ir atrištų rankas komercinei statybai brangiausioje sostinės vietoje.
Kilus pavojui, kad sporto ir koncertų rūmai gali būti nugriauti, savivaldybė pareiškė siekianti išpirkti šį pastatą ir sutinkanti su paveldo ekspertais, urbanistais, kad šis pastatas turi būti išsaugotas. Tačiau praėjo daugiau kaip pusė metų ir paprašyta pakomentuoti, kas gi yra daroma, savivaldybė atsisakė.
Lietuvos architektų sąjungos vadovas Kęstutis Pempė sako, kad valdininkų alergija vertingiems sovietmečiu statytiems pastatams yra pražūtinga. Esą urbanistai jau prieš trejus metus kreipėsi į Kultūros ministeriją pateikdami vertingų to laiko pastatų sąrašą, kuriuos privalu išsaugoti.
K. Pempė tvirtina, kad tokį sąrašą išsiuntė ir šiais metais, nes po dar po kelių dešimtmečių tie pastatatai tikrai bus labai įdomūs, vertingi ne tik specialistams bet ir visuomenei.
Pasak architekto, Lietuvoje yra apie šimtas vertingų XX a. antros pusės pastatų. Kaip pavyzdį pateikia Neringos kavinę Vilniuje, kurios savitumas šiandien traukia ir lietuvius, ir turistus.
Specialistas teigia, kad nebe pirmus metus trunkantis Kultūros ministerijos nesuvokimas apie architektūrą kaip meno sritį, sudaro įvaizdį, kad Lietuvoje viską galima griauti, skelbia LTV „Panorama“.
