Iš knygų tiražų galima spręsti, kad lietuvių skaitytojams įdomiausi ir mieliausi yra savi rašytojai. Todėl mugėje bus ne viena proga pabendrauti su jau žinomais lietuvių autoriais, gauti jų autografus; o taip pat prisiminti naująją klasiką (Antano Ramono, Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino kūrybą) ir susipažinti su mūsų literatūros „naujokais“, pavyzdžiui, Kristupu Saboliumi.
Vasario 23, penktadienis
„Bliuzas Ričardui Gaveliui“. Knygos apie Ričardą Gavelį pristatymas. Dalyvauja knygos „Bliuzas Ričardui Gaveliui“ sudarytojai Nijolė Gavelienė, Antanas A. Jonynas, Almantas Samalavičius. Renginį veda Lolita Varanavičienė („Tyto alba“). „Sąmoningas provokatorius“, „novelės meistras“, „nešvankybių platintojas“, „degradavęs fizikas“ – taip apibūdinamas Ričardo Gavelio (1950–2002) talentas, nors vis dažniau tiesiog nutylimas Lietuvoje.
Koks buvo šis talentingas žmogus? Kaip jo kūryba suvokiama dabar? Kokių minčių sukelia jo įžvalgos, išdėstytos eseistikoje, kuri kartais atrodo rašyta kaip šiandien, apie iki šiol opias problemas? Į šiuos klausimus mėgins atsakyti knygos „Bliuzas Ričardui Gaveliui“ (atsiminimai, užrašai paraštėse, laiškai, eseistika, kūrybos analizė; „Tyto alba“, 2007) rengėjai – rašytojo žmona Nijolė Gavelienė, poetas Antanas A. Jonynas, kultūrologas Almantas Samalavičius.
Visa tiesa apie „Blogą knygą“. Pirmo Kristupo Saboliaus romano pristatymas. Dalyvauja Rasa Drazdauskienė, Ernestas Parulskis, renginį veda Aušra Karsokienė („Tyto alba“). Kristupas Sabolius yra vienas iš žurnalo „Pravda“ įkūrėjų ir jo vyriausiasis redaktorius, Oskaro Koršunovo teatro konsultantas, tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas, Lietuvos televizijos bendradarbis, vertėjas ir labai įvairaus pobūdžio tekstų autorius. „Bloga knyga“ – pirmasis jo romanas.
„Apie „Blogą knygą“ galiu pasakyti tik tiek – ji kalba apie blogį. O blogis yra išmintis, protas, grožis ir visa tai vainikuojanti puikybė“, – sako romano autorius. Galbūt knygų mugės metu vyksiančioje diskusijoje jis ir kiti diskusijos dalyviai pasakys kiek daugiau?
Vasario 24 d., šeštadienis
Filomenos fenomenas. Filomenos Taunytės knygos „7 nuodėmės ir 12 ligų“ pristatymas. Susitikimą su Filomena Taunyte veda Lolita Varanavičienė („Tyto alba“). 11.00, Konferencijų salė.
Gydytoja ir publicistė Filomena Taunytė daugiau kaip 50 metų dirbo gydytoja pulmonologe, pastaruosius keliolika metų ji pensininkė, atsidėjusi medicininės publicistikos rašymui. Naujasis jos kūrinys „7 nuodėmės ir 12 ligų“ („Tyto alba“, 2006) kartu su knygomis „9/10laimės“ („Tyto alba“, 2003) ir „Laimingas senelių gyvenimas“ („Tyto alba“, 2004) sudaro tarsi trilogiją, kurios sėkmė yra pranokusi tiek leidėjų, tiek pačios autorės lūkesčius.
Turbūt skaitytojams imponuoja tiesus, taiklus autorės žvilgsnis į šių dienų žmogaus problemas, sveikai skeptiškas požiūris į naujuosius prietarus, „stebuklingus“ sielos ir kūno ligų gydymo būdus ir kartu tikrai stebuklingų, natūralių ir, kas svarbiausia, beveik nieko nekainuojančių primirštų senų pagalbos sau metodų priminimas.
Trilerio anatomija. Pokalbis su trilerių autoriais Jonu Fasmanu („Geografo biblioteka“) ir Juanu Gomez-Jurado („Dievo šnipas“).
Kaip parašyti gerą trilerį ir koks šiaidieninio trilerių autoriaus portretas – šiais ir kitais klausimais rašytojus kalbins žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius.
Jono Fasmano trileris “Geografo biblioteka” (vertė V. Petrukaitis) – vienas sėkmingiausių ir įdomiausių pastarųjų metų debiutų. Jos autorius – jaunas kosmopolitas, gimęs JAV, mokslus baigęs prestižiškiausiuose Didžiosios Britanijos universitetuose. Geriausiai žinomas kaip žurnalistas, nuolat rašantis į solidžius leidinius, pavyzdžiui, The Economist ir Slate. Pats turėdamas lietuviškas šaknis, kurias labai vertina ir brangina, J. Fasmanas 1990 m. gyveno ir dirbo specialiuoju korespondentu Maskvoje, iš kur pasauliui pasakojo apie pertvarkas Pabaltijyje ir aplink.
Juano Gomezo-Jurado romanas „Dievo šnipas“ (vertė O. Žemaitienė) Ispanijoje išėjo tik pernai, o jau netrukus bus išspausdinta 39-ose šalyse. Tai meistriškai sukonstruotas psichologinis trileris, sulaukęs prieštaringų vertinimų, ypač todėl, kad veiksmo vieta – Vatikanas, žudikas maniakas žudo kardinolus tiesiog konklavos, Jono Pauliaus II įpėdinio rinkimų, išvakarėse...
Vasario upės. Antano Ramono kūrybos rinktinės „Vasario upės“ pristatymas. Dalyvauja Virginijus Gasiliūnas, Jūratė Sprindytė. Renginį veda Aušra Karsokienė („Tyto alba“).
Į gylį, nuo pasaulio triukšmo apvalytą susimąstymą nukreipta Antano Ramono (1947–1993) kūryba priklauso naujajai lietuvių literatūros klasikai. A. Ramonas – ne tik subtilaus peizažo, beveik neapčiuopiamų visą egzistencijos tikrumą sukaupusių būsenų perteikimo meistras, bet ir unikalios „ramoniškos“ Vilniaus ir ypač jo mėgto Užupio vizijos kūrėjas. Jo pagauta dingusio ir amžinai esamo Vilniaus dvasia įtaigumu nenusileidžia kitaip pamatyto R. Gavelio ar J. Kunčino Vilniaus mitologijai.
Prieš porą dešimtmečių leistos rašytojo knygos jau sunkiai pasiekiamos skaitytojams, jo kūrybą pagal mokyklos programą nagrinėjantiems moksleiviams. Į ką tik išleistą rinktinę įtraukta apysaka „Balti praėjusios vasaros debesys“ tiesiogine prasme prikelta iš pelenų – beveik visas atskira knyga išleistas jos tiražas buvo sudegęs. A. Ramono kūrybos rinktinė „Vasario upės“ („Tyto alba“, 2007), kurios pasirodymas sutapo su rašytojo 60-osiomis gimimo metinėmis, tęsia šio menininko palikimo gyvenimą.
Airiškas juokas pro ašaras. Susitikimas su knygų „Andželos pelenai“, „Tataigis“, „Tamsta mokytojas“ autoriumi Franku McCourtu. Rašytoją kalbins literatūros kritikas Aidas Puklevičius.
Frankas McCourtas gimė 1930 metais Niujorke, JAV, tačiau dar ankstyvoje vaikystėje tėvų buvo parsivežtas į gimtinę Airiją, kur gyveno iki 19 metų. Būdamas dar visai „žalias“ jaunuolis, genamas skurdo ir visos didelės šeimos patiriamų vargų, grįžo į Niujorką.
JAV rašytojas baigė mokslus, įgijo Brooklyno kolegijos magistro laipsnį ir nuo tada trisdešimt metų dirbo mokytoju įvairiose mokyklose – pačiuose nykiausiuose rajonuose, kur susirinkę į klasę imigrantų vaikai nė nemokėjo angliškai, ir prestižinėse prabangiose gimnazijose, kuriose vaikai vis tiek buvo tik vaikai su visais paaugliškais vargais.
Pasaulinės šlovės F. McCourtas sulaukė tik išėjęs į pensiją. 1996 metais pasirodę jo atsiminimai „Andželos pelenai“ (vertė R. Akstinienė) iškart tapo tarptautiniu bestseleriu, buvo apdovanoti Pulitzerio premija, o režisierius Alanas Parkeris ėmėsi statyti filmą.
Frankas McCourtas susitiks su Vlniaus Pedagoginio universiteto dėstytojais ir studentais (vasario 23 d., penktadienį, 11.30).
Vasario 25 d., sekmadienis
Gyvenimas yra... Susitikimas su knygos „Post scriptum“ autore Galina Dauguvietyte.
Naujoji Galinos Dauguvietytės knyga „Post scriptum“, kurią sudaro pokalbiai įvairiomis šių dienų ir visų laikų žmogui aktualiomis temomis (kalbino ir užrašė knygos sudarytoja Inga Liutkevičienė; „Tyto alba“, 2006), baigiasi klausimu: „Galina, kas yra gyvenimas?“ Į jį autorė atsako: „Gyvenimas yra meilė.“ „Post scriptum“, kaip ir pirmojoje G. Dauguvietytės knygoje „Perpetuum mobile“, skamba tas pats balsas, patraukęs daugybę įvairaus amžiaus gerbėjų: atviras, tiesus, ironiškas, negailestingas ir romantiškas.
