Sensacingas radinys, apie kurį muziejus paskelbė antradienį, tarp Niujorko meno žinovų sukėlė ne tik susižavėjimą, bet ir tam tikrą gėdos jausmą. Įtakingas laikraštis "New York Times" trečiadienį tiesiai klausė, kaip galėjo atsitikti, kad tokio žinomo menininko vertingas darbas "po ekspertų armijos nosimi mieste, kuris save vadina meno pasaulio sostine", neatpažintas gulėjo dešimtmečius.
Nemalonios Niujorko meno specialistams yra ir pačios radimo aplinkybės: JAV atostogaujantis Škotijos nacionalinės galerijos iš Edinburgo direktorius seras Timothy Cliffordas balandį krapštėsi Cooperio Hewitto muziejaus fonduose, kai staiga pats nepatikėjo savo akimis. "Dievulėliau, tai juk Mikelandželas", - sušuko jis, žvelgdamas į nepatikliai žiūrinčius kolegas amerikiečius.
Paklausus, kodėl taip greitai suprato, kad tai - Mikelandželas, nes piešinys juk nepasirašytas, T.Cliffordas atsakė: "Man buvo taip, lyg pažinčiau draugą kitoje gatvės pusėje arba savo žmoną prie pusryčių stalo".
Šis 60 metų britas dėl ankstesnių atradimų kitų specialistų yra laikomas "meno kiaule knysle". JAV muziejai jo nemėgsta, nes jis ne kartą sutrukdė amerikiečiams Didžiojoje Britanijoje įsigyti vertingų meno kūrinių.
Amerikiečių ir britų ekspertai jau pritaria T.Cliffordo nuomonei, kad 43 centimetrų dydžio ir 25 centimetrų pločio piešinys yra Medici dinastijos kapo Florencijoje dizaino brėžinys. Jame pavaizduotas gausiai ornamentais puoštas kandeliabras, stovintis ant dviejų dalių cokolio liūto pėdomis. Anot specialistų, kiekvienas muziejus džiaugtųsi tokia meno vertybe.
Nacionalinis dizaino muziejus beveik 500 metų senumo popieriaus lapą įsigijo 1942 metais Londone, už dabartinėmis kainomis 60 eurų supirkdamas vienos Anglijos kilmingųjų šeimos meno kolekciją.
Amerikiečių ekspertai ne kartą apžiūrėjo piešinį, tačiau nė vienam nešovė į galvą, kad tai galėtų būti didžiausio brandžiojo renesanso menininko darbas.
Manoma, kad šis piešinys tėra vienas iš daugiausiai dešimties Mikelandželo piešinių, esančių JAV teritorijoje.