Nepaisant to, jog savo laiku buvo nepripažintas ir smarkiai kritikuojamas, šiandien jis laikomas vienu iš neįprasčiausių rašytojų literatūros istorijoje. Tokio apibūdinimo pelnė dėl savo filosofijos, teksto konstravimo būdo, bei nepaprastai įtaigingos ir atviros kalbos.
„Aš esu humoristas, lošėjas, esu akrobatas ir provokatorius. Mano darbuose daiktai apsiverčia aukštyn kojomis. Aš esu cirkas, lyrizmas, poezija, siaubas, maišatis, žaidimas, - ko dar jūs norite?“ – juokiasi avangardistas.
Režisierius Jonas Vaitkus imasi nepaprastos užduoties: pažaboti ir į sceninę kalbą paversti pirmąją dramaturgo pjesę, parašytą dar 1938 metais - „Ivona, Burgundo kungaikštytė“.
Tai groteskiškas, ciniškas, kupinas aštrios ironijos, satyros ir šmaikštumo kūrinys. Spektaklyje karališką sodą, kuriame vaikštinėja nuobodžiaujantys aristokratai pakeičia pajūrio paplūdimys su, kaip įprasta, aplinkui besimėtančiom šiukšlėm. Vieną iš pagrindinių - Karaliaus vaidmenį režisierius paskyrė nepakartojamam Rolandui Kazlui. Jaunojo princo Filipo, kuris ryžtasi vesti keistuolę, visiems tiesiog nepakenčiamai įdomią Ivoną (vaidina Ingrida Daunoravičiūtė) atiteko Jaunimo teatro aktoriui, praėjusiais metais Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotam Andriui Bialobžeskiui.
Spektaklis režisieriaus ir aktorių dėka virsta linksmu mūsų visuomenę pajuokiančiu atvaizdu, kur kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Čia ydos ir tuštybė pernelyg dažnai ima viršų ir skleidžiasi visomis įmanomis formomis.
