Mėgstamas grafiko kūrybos motyvas – šunys. Net ir kitus gyvūnus kūrėjo pieštukas paverčia panašiais į taksus.

Menininkas sako kuriantis spontaniškai, nemėgstantis ilgai apsistoti ties vienu darbu, kitaip, pasak jo, kūrinys išeina „užkankintas“.

„Reikia ir įkvėpimo, ir fantazijos. Apie meną iš viso geriau nekalbėt, nes tai yra tas daiktas, apie kurį nėra ką pasakyt. Jis arba yra, arba nėra“, – sako dailininkas.

Pasak kaligrafijos meistro, šiame žanre svarbiau ne technika, o improvizacija. Tekstas gali būti neįskaitomas, svarbiausia – gražus bendras vaizdas. Todėl R. Kepežinskas ne visada paiso skyrybos ir rašybos taisyklių.

Savo kūrybos gerbėjams menininkas pataria neieškoti poteksčių – jo darbus reikia pajusti, o ne aiškintis prasmę.

Vilniaus Dailės akademijos grafikos katedrai vadovaujantis R. Kepežinskas neigia nuomonę, kad menininkai dirba laisvu grafiku.

Kūrėjas kasdien užsirašo kilusias idėjas, piešia eskizus. Ir prisipažįsta, kad dažniausiai tokius užrašus pameta. Nepaisydamas visą parą trunkančio darbo, R. Kepežinskas tvirtina niekada nesigailėjęs, kad nuėjo menininko keliu.