Panika dėl pjesės
Vaidinant pjesę, grojamą muziką vis pertraukdavo naujienos iš „Savojos“ viešbučio: radijas pranešdavo, kad nusiaubta Trafalgaro aikštė, išgrobstyta Nacionalinė galerija, Big Benas paverstas nuolaužomis, nužudyta pora politikų. Dar nespėjus pasibaigti dvidešimties minučių trukmės pjesei, klausytojai visoje Britanijoje sujudo.
Šimtai isterijos apimtų žmonių apgulė vietinės policijos nuovadas, radijo stotis, laikraščių redakcijas ir „Savojos“ viešbutį klausinėdami, kada pilietinio karo banga pajudės į jų pusę. Tuo tarpu Airijos gatves užplūdo džiūgaujantys žmonės, kurie manė, kad Anglijoje iš tiesų susprogdinti Bendruomenių rūmai.
Ši masinė isterija išties atskleidė tuo metu visuomenėje vyravusį plataus pobūdžio ekonominį ir politinį nesaugumą.
J. Mekas: „Aš nemoku galvoti“
2003 m. lapkričio 3 d. avangardinio kino pradininkui, poetui ir publicistui Jonui Mekui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Pasaulyje kultiniu kino kūrėju vadinamas J. Mekas, jau daugiau nei 50 m. gyvenantis ir dirbantis Niujorke, gimė ir augo Lietuvoje.
Iš Lietuvos išvyko būdamas 22 m., nes tuomet, vokiečių okupacijos metais, jis, kaip ir daugelis to meto jaunų žmonių, buvo įsivėlęs į priešsovietinę ir priešnacinę veiklą. Kodėl bėgo, o nėjo į mišką?
Vienoje iš savo knygų „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai“ J. Mekas rašo: „Aš neatskiriu šautuvo nuo lopetos. Aš ne kareivis, ne partizanas. Aš poetas. Jeigu jūs norit prikišti, kad man stoka patriotizmo ar drąsos – eikit po velnių. Jūs sukūrėt šitą civilizaciją, ir šitas sienas, ir šituos karus, ir aš nei suprantu, nei noriu jūsų civilizacijos, nei jūsų karų, ir, susimildami, atstokit nuo manęs ir žiūrėkit savo pačių reikalų – jeigu ką nors patys juose dar suvokiate. O aš – aš esu laisvas ir jūsų karuose“. J. Mekas, bendravęs ir kūręs su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lenonas, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas ir kt., įrašytas į 80 žymiausių XX a. Amerikos menininkų grupę. Jo filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose.
J. Mekas sako, kad jo filmai susideda iš mažyčių gyvenimo akimirkų: „Paprastai tie, kurie rašo scenarijus, suka filmus – jie galvoja, daug galvoja, planuoja; bet aš nemoku galvoti ir negalvoju ir galbūt dėl to pasirinkau dienoraštinę formą – čia nėra pasirinkimo ir nėra galvojimo, nes nežinai, kas bus kitą akimirką, kitą sekundę – nežinai, taip kad negali turėti plano dienoraštiniam filmui, nes nesi Dievas. Gyvenimas eina visą dieną, o aš filmuoju galbūt tik 3 sekundes, kartais pusę minutės, ir tai tik galbūt kas antrą ar trečią dieną. Tai kaip tas gali atvaizduoti tikrą gyvenimą? Negali, nes čia tik akimirkos tikro gyvenimo – akimirkos, kurias visai atsitiktinai ir nekontroliuojamai, ir neplanuodamas nufilmavau ir paskui sudėjau visus tuos gabaliukus į filmą. Kita vertus, gyvenime yra sekundžių, kurios svarbesnės už daug metų. Mano filmuose nėra nei dramų, nei tragedijų – man svarbu ir gražu, kad pavasarį staiga išsprogsta obels žiedas. Aš galvoju, kad tai yra stebuklas. Didelis įvykis ir didesnio jau negali išrasti. Arba pirmieji vaiko žingsniai – stebuklas. Taigi, tas eilinis gyvenimas yra pilnas stebuklų, pilnas įvykių, kurie pilni grožio. Ne viskas gali klostytis gerai, būna ir blogų dienų, tačiau visi turim tuos gabaliukus džiaugsmo ir grožio, ir jie yra svarbiausi mūsų gyvenime. Jie yra rojaus gabaliukai mūsų gyvenime. Neužmirškim jų“.
Skaistyklai ir celibatui – ne
1517 m. spalio 31 d. Martinas Lutheris ant Wittenbergo bažnyčios durų prikalė garsiąsias 95 tezes, kuriose išdėstė svarbiausius savo religinės doktrinos teiginius. Taip Vokietijoje prasidėjo protestantizmo judėjimas.
M. Lutheris smerkė Bažnyčios parsidavėliškumą, o ypač indulgencijų pardavinėjimą. Vėliau jis pradėjo neigti popiežiaus, Bažnyčios tarybų valdžią ir tvirtino, kad jam gali vadovauti tik Biblija ir sveikas protas. Krikščionybės reformatorius protestavo ir prieš daugelį specifinių Bažnyčios tikėjimo aksiomų ir praktikų. Pavyzdžiui, jis neigė skaistyklos egzistavimą ir tai, kad dvasininkai turi laikytis celibato.
Jis sakė, kad seksas nėra nuodėmingas dalykas, o lytinis aktas yra toks pat svarbus kūno poreikis kaip valgymas ir gėrimas. Tokios pažiūros Bažnyčiai, be abejo, nepatiko, ir jis buvo paskelbtas eretiku. Pagal to meto papročius M. Luhteris turėjo būti sudegintas ant laužo, tačiau Vokietijos liaudis jį aktyviai palaikė, tad šios sunkios bausmės jis išvengė. M. Lutheris, be kita ko, į vokiečių kalbą išvertė Bibliją.
Įdomu tai, kad, pats sukilęs prieš religinę valdžią, jis karštai gynė savo interesus ir buvo itin netolerantiškas tiems, kurie nesutikdavo su jo religiniais teiginiais.
Išbandymai kalnuose
1995 m. aukščiausiame Australijos taške – Kosciuškos kalno viršūnėje – suplevėsavo Lietuvos vėliava, kurią iškėlė alpinistas Vladas Vitkauskas. Tai buvo vienas iš akcijos „Lietuvos vėliava – pasaulio viršūnėse“ etapų.
Beje, V. Vitkauskas prieš porą metų, tai yra 1993 m., Lietuvos trispalvę jau buvo iškėlęs aukščiausioje planetos viršukalnėje Evereste. Vis dėlto pats alpinistas sako, kad svarbiausia yra ne pasiekti viršūnę – kur kas svarbiau nuo jos nusileisti.
„Tokiame aukštyje dėsniai negailestingi: jeigu iki tamsos nepasieksi palapinės, tekančios saulės jau niekuomet neišvysi. Kai tik pavyko pririšti Lietuvos vėliavėlę, man jos spalvos pasirodė tokios gražios beveik juodo dangaus fone, kad akimirką pamiršau visus sniegus, kopimus ir pavojus. Po to reikėjo, kad kas nors mane nufotografuotų šalia Lietuvos trispalvės. Tik trečias paprašytas sutiko tai padaryti, ir tai tik dėl to, kad po to aš jį nufotografavau. Tokiame aukštyje kiekvienas, net menkiausias judesys reikalauja milžiniškų pastangų. Jau nekalbant apie kuprinės atsegimą ar fotoaparato išėmimą“, – apie išbandymus kalnuose „Žinių radijui“ pasakojo alpinistas V. Vitkauskas.
Faraono turtai
1922 m. lapkričio 4 d. britų archeologas Howardas Carteris Egipte aptiko pirmuosius faraono Tutanchamono kapo pėdsakus. Kapas, nors ir mažiausias iš visų Karaliaus slėnio kapų, buvo grūste prigrūstas įvairiausių daiktų: statulų, lovų, krėslų, vežimų, ginklų, vazų, skrynių ir kt. Kadangi visus šiuos daiktus kelti iš kapo reikėjo ypač atsargiai, kasinėtojams prireikė net 4 m., kol jie nusigavo iki laidojimo kambario, kuriame gulėjo jaunojo karaliaus mumija.
Pats sarkofagas, kuriame paguldytas faraonas, buvo uždarytas keturiose paauksuoto medžio skryniose koplyčiose, o jos buvo sudėtos viena į kitą ir uždengtos auksu siuvinėto lino baldakimu. Kasinėjimai ir darbai Tutanchamono kape buvo baigti tik po 6 m., tai yra 1928 m.
32 televizoriai
1936 m. lapkričio 2 d. oficialiai savo veiklą pradėjo BBC televizija. Lietuvoje televizija savo transliacijas pradėjo beveik po 20 m. – 1957 m. balandį. Bandomąją laidą, kurią po testo lentelės pradėjo Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas, žmonės stebėjo per 32 televizorius – būtent tiek jų tuo metu Lietuvoje buvo.
Tiesa, iki metų pabaigos televizorių skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio.
Vienu sakiniu
1988 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje pirmą kartą po karo legaliai buvo minima Visų šventųjų diena.
1755 m. lapkričio 2 d. gimė Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmona Marie Antoinette. Ši monarchė, kalbėdama apie vargšus, yra pasakiusi: „Jei jie neturi duonos, tegul valgo pyragus“.
1957 m. lapkričio 3 d. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik II“ su šunimi Laika.
1982 m. lapkričio 1 d. Telšių vyskupijos kunigai pasirašė raštą, adresuotą TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Leonidui Brežnevui, prašydami grąžinti sovietų valdžios pasisavintas bažnyčias, tarp jų ir Vilniaus katedrą.
1940 m. spalio 31 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kvadratinių metrų.
1862 m. lapkričio 2 d. gimė lietuvių literatūros klasikas Jonas Mačiulis-Maironis.
1785 m. lapkričio 2 d. karietų gamintojas Lionelis Lukinas Londone patentavo pirmąją gelbėjimosi valtį.
1852 m. lapkričio 3 d. gimė būsimasis Japonijos imperatorius Meiji. Šalies sostinę jis iš Kioto perkėlė į Edą, kurią pavadino Tokiju.
1901 m. lapkričio 3 d. gimė prancūzų rašytojas egzistencialistas Andre Malraux. Jis sukūrė „muziejaus be sienų“ koncepciją, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime – buvo pirmasis Prancūzijos kultūros ministras.
1984 m. spalio 31 d. trys asmens sargybiniais dirbę sikhai nužudė savo namų sodelyje vaikščiojusią Indijos ministrę pirmininkę Indirą Gandhi.
1984 m. lapkričio 2 d. Druskininkuose mirė kompozitorius Eduardas Balsys. Žymiausi jo kūriniai – oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, baletas „Eglė žalčių karalienė“, opusas „Dramatinės freskos“ ir kt.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
