Pjesėje skamba Sesario Valjecho, Nijolės Miliauskaitės poezija, cituojami KGB dokumentai apie Dainavos štabo sunaikinimą ir ištraukos iš knygos „Rašytojas pokario metais“.
„Bunkeris“ – dokumentinė drama apie poetą ir rašytoją Kostą Skinkį. Draskomas prieštaravimų jis nežino, kuriuo keliu pasukti – būti ištikimam Lietuvos partizanams, kovojantiems miškuose, ar dėl to, kad galėtų rašyti eiles, parsiduoti priešams ir išduoti draugus.
K. Skinkio prototipas – ne taip seniai gerbtas ir vertintas poetas Kostas Kubilinskas, kurio politinė išdavystė, atskleista po Nepriklausomybės atkūrimo, bene visą jo kūrybą nubloškė į užmarštį. Pilietiškumas – neatsiejama kūrinio dalis: V. V. Landsbergis mėgina išsiaiškinti savo plunksnos brolio, pakliuvusio į sudėtingą istorinę situaciją, likimą.
„Norėdamas tęsti rašytojo karjerą, K. Kubilinskas iš partizanų pasuko į „rūmus“ netoli Lukiškių aikštės, padėjo likviduoti Dainavos partizanų štabą. Dramaturginė medžiaga buvo šiurpi“, – teigė V. V. Landbergis. Mat jis skaitė partizanų dienoraščius ir KGB ataskaitas apie tuos pačius įvykius.
„Tad pagal dokumentus galima atkurti dramą iš abiejų pusių. Spektaklio mintis – ne supriešinti, o sutaikyti“, – sakė „Bunkerio“ kūrėjas.
