Kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, buvo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalis. Todėl suprantama, kodėl iš valdžios pozicijų į jį buvo žvelgiama įtariai, kaip į ideologiškai pavojingą griaunamąją veiklą. Tą liudija ir faktas, jog pirmosios tautinės operos premjera įvyko konspiraciškai pridengta „Liaudies dainų vakaro“ iškaba.
Pirmosios lietuviškos operos kūrėjais buvo lemta tapti dramaturgui Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui ir kompozitoriui Mikui Petrauskui. Operos libretui buvo pasirinktas įkvepiantis siužetas iš didvyriškos Lietuvos praeities, kai mūsų valstybė išgyveno didžiausios galios laikus. Pagrindine operos veikėja tapo Palangos tėvūno duktė Birutė, kuri, pasak populiarios legendos, nebuvo įšventinta į vaidilutes, nes ja susižavėjo ir vėliau vedė kunigaikštis Kęstutis.
Dviveiksmė G. Landsbergio-Žemkalnio melodrama buvo išspausdinta 1906 m. pavasarį Vilniuje. Tų pačių metų vasarą ką tik vokalo studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje baigęs Mikas Petrauskas per kelias savaites sukūrė muziką ir kartu su libretistu ėmėsi statyti veiką su „Vilniaus kanklių“ draugija. Pritaikyta mėgėjų galioms operos muzika nesudėtinga, pagrįsta lietuvių liaudies dainų melodijomis, o dalis teksto tiesiog deklamuojama.
Tačiau muzikos paprastumą kompensavo puošnus scenovaizdis ir tautiniais kostiumais pasipuošę atlikėjai, tarp kurių buvo daug žymių to meto kultūros veikėjų: Birutę operos premjeroje dainavo knygų leidėja Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Kęstutį vaidino rašytojas Kazys Puida, spektaklyje dalyvavo pats dramaturgas su trimis vaikais, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, taip pat kompozitoriaus brolis, būsimas garsus operos solistas Kipras Petrauskas ir daugelis kitų.
Po premjeros Vilniuje „Birutė“ dar keletą kartų buvo rodyta Kaune, tačiau nuo 1921 m. į operos sceną nebegrįžo.
Kokią „Birutę“ išvys Vilniaus publika po šimto metų? Pasak dabartinio koncertinio pastatymo režisierės Birutės Mar, geltonkasių lietuvaičių pušimis apaugusių Palangos kalvų fone šįkart neišvysime, bet turinio prasme tai bus tikras originalaus Miko Petrausko kūrinio prikėlimas be jokių kupiūrų ar pakeitimų.
„Ši opera žavi visų pirma savo paprastumu, nors ne taip, kaip mėgėjiškame pirmame pastatyme, šiame dalyvauja profesionalūs muzikai, aktoriai ir šokėjos. Jiems įdomu prisiliesti prie šio iš tiesų menkai žinomo veikalo, tapusio beveik tokia pat legenda, kaip ir pats operos siužetas. Su scenografu Artūru Šimoniu ir choreografe Birute Banevičiūte nesistengėme kurti sudėtingos inscenizacijos. Nenorėdama išduoti visų paslapčių, pasakysiu tik tiek, kad scenoje išvysime kelių Čiurlionio paveikslų projekcijas ir vaidilučių šokį,“ - pasakojo režisierė.
Kompozitoriaus Teisučio Makačino orkestruotą Miko Petrausko dviveiksmės operos partitūrą lapkričio 6 d., pirmadienį, 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dainininkai Asta Krikščiūnaitė, Audrius Rubežius, Giedrius Žalys, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro grupė (meno vadovas Dainius Puišys).
Muzikinę pastatymo dalį rengia dirigentas Robertas Šervenikas. „Birutėje“ taip pat dalyvaus mūsų publikai gerai pažįstami teatro aktoriai, baleto šokėjos.
