Meno politiškumas, politinis menas, menas kaip galios įrankis ir valdžios įkaitas – tai vis klausimai, su kuriais neišvengiamai susiduria Rytų Europos kultūros tyrinėtojai. XX amžius šį regioną buvo pavertęs socialinės inžinerijos ir politinio eksperimento laboratorija, kurioje buvo išbandytos ir kūrybinės laisvės ribos. Čia nesunku rasti radikaliausius meno ir politikos flirto atvejus, avangardo utopijos žavesį ir žlugimą, aštriausius etikos ir estetikos konfliktus.
Todėl naujausi Rytų Europos meno istorijos tyrimai tampa vis atidesni ne tiek meninei formai, kiek ideologiniam turiniui, ne tiek atskiram kūriniui, kiek jį supusiam sudėtingų institucinių ir politinių sąveikų kontekstui, sakoma VDU išplatintame pranešime spaudai.
Menas ir diktatūra, kūryba ir cenzūra, kultūra ir rezistencija, galia ir erdvė, pokomunistinė demokratija ir nauji mitai – tokias temas konferencijoje aptars 32 menotyrininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Kroatijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
Konferencija „Menas ir politika: Rytų Europos atvejai“ pristato pirmąjį Lietuvoje tokio masto akademinį tyrimą, skirtą sovietinio ir posovietinio laikotarpio menui.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)