Pasvalio kraštas turtingas dvarų
„Kadangi M.K.Čiurlionis yra neatsiejama Europos kultūros paveldo dalis, susirinkę šiame saugotiname paveldo objekte dovanojame jums literatūrinę programą „Esame“, - žalumos apsuptame Gulbinėnų dvare teigė viešnia R.Maiboroda.
Tą pačią dieną, po pietų, buvo suteikta puiki galimybė minėta programa, skirta Gulbinėnų dvaro savininko generolo Kazimiero Ladigos ir jo žmonos Stefanijos Ladigienės šviesiam atminimui, pasidžiaugti ir daugumai pasvaliečių. Ji buvo pakartota Pasvalio krašto muziejuje.
Renginys sutapo ir su Pasauline turizmo diena. Tai akcentuodama Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė nepamiršo pridurti, kad rajonas turtingas dvarų. Pasak jos, čia yra apie 30 dvarviečių ir dvarų. Jie gali vilioti ir turistų akį.
V.Povilionienė pasiruošusius stebėti menininkų paruoštą programą - akimirkas iš Ladigų gyvenimo - po renginio kvietė aplankyti muziejaus antrame aukšte veikiančią parodą „Panevėžio apskrities dvarai“.
Dainas dovanojo ir generolo vaikaitis
R.Maiboroda teigė, jog fondas, kuriam ji atstovauja, M.K.Čiurlionio 131-ųjų gimimo metinių ir Europos paveldo dienų proga parengė kultūros projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui - aktyvi pilietinė iniciatyva“.
Pasak jos, pagal projektą fondo dovanojama programa „Esame“ yra neatsiejama ir nuo nemažą savo gyvenimo tarpsnį Gulbinėnų dvare praleidusių K. ir S.Ladigų. Pastarieji, kaip ir visi to meto šviesūs kultūringi žmonės, dvasios stiprybės sėmėsi ir iš M.K.Čiurlionio kūrybos.
Programa buvo išties įspūdinga. Joje dalyvavę aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas skaitė ištraukas iš Ladigų šeimos dienoraščių, laiškų, prisiminimų, išspausdintų V.Jankausko knygoje „Kario kelias. Generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose“.
Jautresnės sielos meninės programos stebėtojui ištryško ne viena ašara, kai A.Kačanausko, V.Klovos, J.Tallat-Kelpšos, E.Grygo, F.Leharo, R.Rodžerso dainas apie šiltus jausmus, gyvenimo prasmę jiems dovanojo mielas solistų Ritos Preikšaitės ir Tomo Ladigos duetas. Pastarasis, beje, yra generolo K.Ladigos bei jo žmonos S.Ladigienės vaikaitis.
Jiems akompanavo pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rita Blaškytė.
Aktoriai meistriškai atkūrė praeitį
Menininkų paruošta programa buvo jausmingas žvilgsnis į šviesaus atminimo K.ir S.Ladigų nueitą gyvenimo kelią. Skaitydama dienoraščių citatas, prisiminimus, aktorė V.Kochanskytė, rodės, norėjo išlieti visą savo širdį, kad perteiktų S.Ladigienės patirtus išgyvenimus, džiaugsmus.
Generolo K.Ladigos svarbiausius gyvenimo momentus priminęs aktorius P.Venslovas juos įtaigiais žodžiais meistriškai perdavė žiūrovams. Šie, stebėdami aktorių mimiką, gestus, pasijuto tarytum atsidūrę visai šalia herojų - praėjusio šimtmečio iškilių asmenybių.
„Būdamas dvidešimties, jis tapo karininku, eidamas 26-uosius ėmėsi vadovauti pulkui, o dar po metų - divizijai ir armijai; turėdamas 31-erius, buvo pakeltas į generolus, 33-ejų metų išėjo į atsargą, o nesulaukęs nė 48-erių - tragiškai baigė gyvenimą“, - tai citata iš V.Jankausko knygos apie generolą K.Ladigą.
Šio sakinio pakanka, kad suprastume, jog XIX amžiaus pabaigoje gimusio žmogaus būta išskirtinės asmenybės mūsų krašto kariuomenės istorijoje. Tačiau ar daug Lietuvoje žmonių, galinčių įvardyti, jog su generolu K.Ladiga neatsiejama 1918-1920 metų savanorių žygių heroika, daugelis mūsų tautos pergalių ir netekčių?
Statiniai prašosi restauratorių rankų
Tik ar būtų tikra K.Ladigos gyvenimo istorija, jei bent trumpam niekas nežvilgtelėtų į jo pastangas įsikurti Gulbinėnuose ir šiam atokiam Šiaurės Lietuvos kampeliui nebūtų įkvėpęs gyvasties iki šių dienų?
Generolas su savo šeima apsigyveno Gulbinėnuose 1927-ųjų rudenį, atsisveikinęs su karine tarnyba. Nuo to laiko jo visi rūpesčiai buvo didėjanti šeima ir ūkio reikalai.
Ši vietovė, beje, garsėjo jau nuo XVIII amžiaus. Rusų valdžia po 1831 metų sukilimo dvare buvo įkūrusi valsčiaus centrą. Gulbinėnuose būta daug dvarininkų: Bistrampai, Varašinskiai, Karpiai. Pastarieji čia ir pastatė didingus rūmus, pasodino parką.
Šiandien dvaras - saugotinas kultūros paveldo objektas ir Ladigų šeimos nuosavybė. Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę. Dvaro želdiniai tvarkingi, tik pastatai prašyte prašosi restauratorių rankų.
