Nejučiomis atsiskleidžia kitokia – užkampių Europa, patyrusi komunizmo kirčius, kruvinus konfliktus, kolonizaciją, koncentracijos stovyklas, bet taip pat ir Barbės lėlės, kontraceptikų, kramtomosios gumos ir perforuoto tualetinio popieriaus išradimus.

Kaip rašoma festivalio atstovų pranešime spaudai, kol žiūrovai vaikšto, aktoriai atskleidžia faktus, kurie juos sieja su Europos istorija. Čia pasirodo diskriminacija, priespauda ir gyvenimas tremtyje. Jų kerinčios kelionės fone sušmėžuoja diktatūros ir teroras, bet visuomet yra žmonių, kurie nepasiduoda, griūva ir vėl keliasi.

„Europos istorijos – prižiūrėtojų galerija“ - tai įvairių tarptautiniu mastu pripažintų menininkų kuriamas Europos XX a. istorijos portretas. Šį projektą inicijavo belgų teatras LOD. Jo premjera įvyko šių metų rugsėjo 1 d. Ciuricho „Theater Spektakel“, o rugsėjo 26-27 d. jis bus parodytas Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje.

Šio projekto autoriai, kompozitorius Dickas van der Harstas ir režisierius Koenas De Sutteris teigia, kad nesiekia sukurti dar vieną tamsų epochos vaizdą, o bando ieškoti atsakymo į klausimą, kas šiuolaikiniams žmonėms, kalbantiems skirtingomis kalbomis, turintiems skirtingą istorinę patirtį, yra „jų Europa“. Šie autoriai žavisi istorija, o ypač jos smulkiomis, slaptomis detalėmis. „Prižiūrėtojų galerijoje – Europos istorijose“ jų užmojis – naujai nušviesti XX a. Europą, kuri branginama trijų kartų atmintyje.

Koenas De Sutteris teigia, kad spektaklyje nedaromi politiniai pareiškimai. Vietoje jų pinasi jausmai, skiriasi nuomonės. Kiekvienas kalba sava kalba ir atstovauja savo kultūrai. „Priversti“ bendrauti, aktoriai kartais prabyla angliškai. Scenoje kyla nauja, kitokia Europa.

Lyg raudonas siūlas per pjesę ištemptas simbolinis pasakojimas, kurį sukūrė Pieteris De Buysseris. Jame Europa vaizduojama kaip kūnas, kurio kiekviena galūnė, kiekvienas organas turi savo savybes ir funkcijas – tai būdinga ir pačiai Europai. Galerijos lankytojams (Miles O‘Shea, Asa Simma, Paula S6, Levente Molnar ir Damnjana Černe) padeda muzikantai, vadovaujami Dicko van der Harsto, ir menininkai iš grafinio literatūrinio kolektyvo „Fremok“.

Jie pateikia „vaizdinį“ pasakojimų vertimą, naudodami piešinius, paveikslus, filmuotą medžiagą ir kitokias vaizduojamųjų menų priemones. Muzika, parašyta Van der Harsto, sukurta specialiai šitam spektakliui, remiantis dalyvaujančių šalių liaudies muzika.

„Prižiūrėtojų galerija – Europos pasakojimai“ vaidinama pusiau angliškai, pusiau gimtosiomis aktorių kalbomis, be subtitrų. Tam, kad bet kurie žiūrovai šiuos pasakojimus suprastų, pasitelkiami bendri žodžiai ir FREMOK iliustracijos.

„Kokia yra Europos tapatybė? Šis klausimas neduoda ramybės garbiems protams. Ar yra prasmė šitaip klausti? Ašaros visur sūrios, ir juokas už kiekvienos sienos skamba taip pat. Mes gyvenama aikštingame, kartais sunkiai sugyvenamame ir piktame žemyne, kuris nuolat turi atsižvelgti į įvairovę. Mes skirtingi, priešybių skiautinys. Mes kovojome vieni prieš kitus, net putos dribo. Galiausiai visi gulime ant kietos žemės ar žliugsinčiame purve. Kita vertus, ši įvairovė geba ir suminkštinti mūsų širdis. Mus jaudina atviras žvilgsnis, garsai iš amžių glūdumos, „kito“ nesutramdomumui ir pakabinimui,“ – sako spektaklio režisierius Koenas De Sutteris.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją