Ilgą laiką manyta, kad veikalą parašė Antanas Vilkutaitis, tačiau pasirodė, jog tikrasis autorius yra jo brolis Juozas. Šią painią istoriją narpliojo rašytojas ir vyriausiasis literatūros almanacho „Varpai“ redaktorius Leonas Paleckis-Kaktavičius, bendravęs su šiuo metu Amerikoje gyvenančia J. Vilkutaičio dukra Birute Vilkutaityte-Gedviliene.
„Juozas Vilkutaitis emigravo į Vakarus ir taip užsitraukė valdžios nemalonę. Jo brolis Antanas, tvarkingas caro laikų tarnautojas, buvo miręs jau seniai, dar 1903 m. B. Vilkutaitytės-Gedvilienės manymu, sovietinei valdžiai buvo parankiau, kad pirmojo lietuviško spektaklio, tos komedijos autorius būtų ne tas žmogus, kuris pabėgo į Vakarus, o tas, kurio jau seniai nebėra. Matyt, taip buvo pasielgta ideologiniais sumetimais“, – „Žinių radijui“ sakė literatūros tyrinėtojas L. Paleckis-Kaktavičius.
„Aš tik rankelę pridedu...“
1952 m. rugpjūčio 18 d. gimė Orvidų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas Vilius Orvidas. Jį žmonės vadino keistuoliu, genijumi, bepročiu, šventuoju – kaip kas pažino. Mokytoja, liaudies dainininkė Birutė Zalanskaitė su Viliumi Orvidu artimai susibičiuliavo likus lygiai mėnesiui iki jo mirties: „Su draugais važiavau iš Žemaičių Kalvarijos ir pasiūliau užsukti į Orvidų sodybą. Jau prie vartų pamatėme pasipuošusį, su skrybėle iš atlaidų grįžusį Vilių Orvidą. Vilius nei vardo manęs klausė, iš karto kreipėsi „tu“, ir mes pradėjome labai artimai bendrauti. Buvo labai pakilios nuotaikos, vedžiojo mus po savo sodybą vis rodydamas: „O ar šitą matei? Šito anksčiau dar nebuvo“. Sakė: „Man nereikia nieko čia ypatingai daryti. Aš tik pridedu rankelę, ir Dievulis ją vedžioja“.
Dar kiek mus pavedžiojęs, Vilius pasiūlė avižų arbatos. Taip bebendraudami gana ilgai užsisėdėjome ir mums nė į galvą neatėjo, kad dar reikės melstis. Jau laikas buvo gulti, o Vilius: „Gal pasimeldžiam“. Ir, kai tik pradėjome melstis, Viliaus linksmumas prapuolė: jis nuleido galvą ir sako: „Melskitės už mane“. Atsisveikindama pasakiau, kad nesinori išsiskirti, o Vilius atsakė, kad nuotolis bendravimui netrukdo. Pakvietė atvažiuoti ir ilgiau pagyventi sodyboje. Net nenujaučiau, kad jis taip greit iškeliaus“, – savo prisiminimais apie V. Orvidą su „Žinių radiju“ dalijosi B. Zalanskaitė.
Ignaco paklydimai
1534 m. rugpjūčio 15 d. šv. Ignacas Lojola Paryžiuje įkūrė Jėzaus draugiją. I. Lojola buvo kilmingas baskas, riteris, kuris, kaip rašė jo bendražygiai, į šventąjį nebuvo panašus: jį viliojo moterys, buvo užsidegęs lošimo aistra, nevengė karštakošiškai griebtis ginklo. Viename mūšyje Ignacas buvo sunkiai sužeistas: sviedinys jam sužalojo vieną koją, o kitą – visiškai sutrupino. Kai kaulai pradėjo suaugti, žemiau kelio vienas liko užslinkęs ant kito, todėl koja buvo trumpesnė. Išsikišęs kaulas atrodė labai bjauriai, todėl Ignacas paprašė chirurgų jį nupjauti. Operacija buvo atlikta be jokios narkozės. Vėliau, kad koja nebūtų trumpesnė, ją Ignacas tepė daugybe aliejų ir nuolat tempė specialiais instrumentais, kankinusiais jį daugelį mėnesių.
Naujas riteris - Kristus
Humanitarinių mokslų daktaras istorikas Liudas Jovaiša sako, kad būtent ši liga – jo kelio į atsivertimą pradžia: „I. Lojola turėjo ilgai gulėti namie, tad, negavęs savo mėgstamų romanų apie riterius, jis ėmė skaityti dvasingas knygas – apie šventųjų, Kristaus gyvenimą. Susidomėjęs šiomis knygomis, Ignacas pajuto permainas savyje – taip pradėjo savo kaip atsivertėlio, piligrimo, kaip ieškančio vietos gyvenime kelią ir drauge savo kaip dvasinio mokytojo kelią“. I. Lojola su dar 6 bičiuliais davė pirmuosius įžadus ir įkūrė naują vienuoliją, pavadintą Jėzaus draugija. Ją patvirtino popiežius. Taip atsirado jėzuitų ordinas. Šiandien jėzuitų bendruomenė yra viena gausiausių pasaulyje – 120 šalių yra daugiau kaip 20 tūkst. jėzuitų. Iš jų apie 50 darbuojasi Lietuvoje.
Imperatorius Vilniuje
1769 m. rugpjūčio 15 d. gimė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Jis buvo vienas žymiausių visų laikų karo vadas, o jo asmenybė turėjo įtakos visai XIX a. istorijai. Lietuvos taip pat. 1812 m. imperatoriaus kariuomenė ties Kaunu peržengė Nemuną ir įsiveržė į Rusijos imperiją, o po kelių dienų užėmė Vilnių. Napoleonas, įsikūręs Vyskupų rūmuose (dabartinė Prezidentūra), Vilniuje praleido 19 dienų.
Humanitarinių mokslų daktaras istorikas Virgilijus Pugačiauskas teigia, kad Napoleonas per tas dienas buvo be galo užsiėmęs: turėjo spręsti daugybę jį netikėtai užgriuvusių karinių, strateginių, administracinių problemų. Vis dėlto, nepaisydamas visų rūpesčių, jis užsiėmė ir malonia veikla. „Napoleonas surado laiko susitikti su vietine diduomene. Yra žinoma, kad jam buvo atskirai pristatytos Lietuvos diduomenės damos. Be to, jis dalyvavo pokyliuose, kurie buvo rengiami jo garbei“, – „Žinių radijui“ pasakojo V. Pugačiauskas.
Bėgdamas nebeužsuko
Po 19 dienų Napoleonas paliko Vilnių, o žiemą, grįždamas iš Maskvos, čia jau nebeužsuko – tik trumpam sustojo ties Medininkais. Tuo tarpu bėgdama jo kariuomenė tiesiog užplūdo Vilnių. Sakoma, kad tąkart nuo šalčio, bado ir įvairiausių ligų žuvo per 40 tūkst. karių, tai yra daugiau, negu mieste buvo gyventojų. 2001 m. Vilniuje, Šiaurės miestelyje, buvo rasta kapavietė, kurioje palaidota daugiau kaip 2 tūkst. Napoleono kareivių palaikų.
Tariamas Mozarto žudikas
1750 m. rugpjūčio 18 d. gimė kompozitorius Antonio Salieri. Jis buvo garsus muzikos specialistas ir pedagogas. Vienoje pas jį mokėsi Ludwigas van Beethovenas, Franzas Schubertas bei kiti žymūs kompozitoriai. Ne mažiau A. Salieri išgarsino ir paskleistas mitas, kad jis esą iš pavydo nunuodijo garsųjį Wolfgangą Amadeus Mozartą. Kad tai tėra nepagrįstas gandas, įrodė amerikiečių gydytojai, ištyrę, jog greičiausiai W. A. Mozartas mirė nuo reumatinės karštinės.
Ledkirtis
1940 m. rugpjūčio 20 d. mirtinai sužalotas Rusijos revoliucionierius Levas Trockis. Sovietų Vyriausybė paneigė pranešimus, esą žmogžudystė buvo įvykdyta jos užsakymu. Josifas Stalinas 1929 m. buvusį savo bendražygį ištrėmė iš Sovietų Sąjungos. Vėliau L. Trockis emigravo į Meksiką. Slaptas J. Stalino pakalikas ispanas Ramonas Mercaderas, dėjęsis ištikimu ištremto L. Trockio sekėju, smogė revoliucionieriui ledkirčiu į galvą jo paties namuose. Kitą dieną revoliucionierius ligoninėje mirė. Beje, pernai, praėjus 65 m. po L. Trockio mirties, atsirado ledkirtis, kuriuo Levas ir buvo nužudytas. Viena meksikietė taksi vairuotoja pareiškė gavusi jį iš savo tėvo policininko. Ar tai tikrai tas pats įrankis, atskleisti padėtų DNR tyrimai.
Spausdinimo meistras
1457 m. rugpjūčio 14 d. Johannesas Gutenbergas išspausdino pirmąją spalvotą knygą, kuri buvo raudonos ir juodos spalvos. J. Gutenbergas, be kita ko, padarė perversmą spausdinimo technikoje – spaudos formą jis pradėjo gaminti iš atskirų raidžių, o jas – iš atskirų elementų (iki tol visas tekstas būdavo išpjaustomas medžio lentoje ir atspaudžiamas, todėl, pasitaikius klaidai, visą formą reikėdavo skaptuoti iš naujo). Jis taip pat išrado raidėms tinkamą metalo lydinį, spausdinimo dažus bei spausdinimui tinkamą mašiną.
Trys dienos taikos ir muzikos 1969 m. rugpjūčio 15 d. Betelyje, Niujorko valstijoje, prasidėjo legendinis Woodstocko muzikos ir meno festivalis. Jis tapo pačiu didžiausiu, įtakingiausiu ir geriausiai organizuotu festivaliu roko muzikos istorijoje.
Tris dienas trukęs festivalis buvo surengtas didžiuliame lauke, kurį organizatoriai išsinuomojo iš vieno ūkininko. Į šį renginį, kurio šūkis buvo „Trys dienos taikos ir muzikos“, atvyko ne 150 tūkst. žmonių, kaip planuota, o plūstelėjo beveik pusės milijono minia. Visi aplink esantys keliai buvo užgrūsti automobilių. Aleksejus Kozlovas knygoje „Rock“ rašo, kad niekas nesilaikė eismo taisyklių, nepaisė kelio ženklų ir apribojimų, todėl susidarė pati didžiausia eismo spūstis Amerikos istorijoje. Be to, dėl tokio žmonių antplūdžio buvo sunku patikrinti visų bilietus, tad iš esmės visi norintys galėjo be didesnio vargo patekti į šį amžiaus festivalį. Prieš pat koncertą sveikinimo žodį tarė žemės, kurioje vyko festivalis, šeimininkas. Festivalyje pasirodė daugybė šiandien legendomis tapusių atlikėjų.
Vienu sakiniu
1945 m. rugpjūčio 14 d. Japonija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje priėmė sąjungininkų sąlygas dėl besąlygiškos kapituliacijos. Taip oficialiai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
1991 m. rugpjūčio 18 d. Maskvoje bandytas vykdyti perversmas – kietosios linijos šalininkai mėgino nuversti Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Pučas žlugo po dviejų dienų.
1960 m. rugpjūčio 19 d. į kosminę orbitą paleistas sovietų dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik 5“ su šunimis Belka ir Strelka.
1697 m. rugpjūčio 18 d. Rusijos caras Petras I, prisidengęs Petro Michailovo vardu, atvyko į Olandiją ir pradėjo dirbti vienoje laivų statyklų. 1977 m. rugpjūčio 16 d., sustojus širdžiai, mirė 42 m. rokenrolo legenda Elvis Presley.
1908 m. rugpjūčio 14 d. Anglijoje įvyko pirmasis pasaulyje tarptautinis grožio konkursas.
1883 m. rugpjūčio 19 d. gimė garsioji prancūzų modeliuotoja ir dizainerė Gabrielle „Coco“ Chanel, beveik šešis dešimtmečius diktavusi madas Paryžiuje ir visame pasaulyje.
1989 m. rugpjūčio 14 d. Bon Jovi albumas „New Jersey“ tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų albumu, legaliai išleistu Sovietų Sąjungoje. Rusijos kompanija „Melodija“ sumokėjo grupei pilnu sunkvežimiu medienos, nes rublių iš Rusijos išvežti nebuvo galima.
1990 m. rugpjūčio 15 d. tragiškai žuvo tūkstančių žmonių garbintas grupės „Kino“ lyderis Viktoras Cojus.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
