Produktyvusis Diuma
1802 m. liepos 24 d. gimė Alexandras Diuma, prancūzų rašytojas ir dramaturgas, „Grafo Montekristo“ ir „Trijų muškietininkų“ autorius. Jis buvo vienas produktyviausių pasaulio rašytojų, per visą savo gyvenimą parašęs daugiau kaip šešis šimtus kūrinių. Literatūrinę veiklą jis pavertė verslu: kurdamas romanus, A. Diuma labai praturtėjo, o pinigus leido prabangiems rūmams, pokyliams, teatrams ir moterims. Be to, rašytojas labai mėgo keliauti.
VU docentas Gvidonas Bartkus straipsnyje „Meistras kurti labiau tikra negu tikra“ rašo, kad A. Diuma senelis buvo baltaodis plantatorius, o senelė – juodaodė vergė. Jiems gimė nesantuokinis sūnus Alexandras, tai yra būsimojo rašytojo tėvas, kuris revoliucijos metais padarė stulbinamą karjerą: vienu metu jis buvo generolas, įgaliojimais prilyginamas kitam generolui – Napoleonui Bonapartui.
Generolas mirė anksti ir paliko mažą sūnų, būsimąjį rašytoją, šlaistytis provincijoje. Vieną dieną A. Diuma su draugu nusprendžia vykti į Paryžių pasižiūrėti, kaip vaidinama sostinės teatre. Tai paliko tokį didžiulį įspūdį, kad jaunuolis nusprendė rašyti pjeses ir gyventi Paryžiuje.
Andre Maurois rašytoją pavadino „pačiu didžiausiu visų laikų ir visų kraštų pasakotoju“. A. Diuma sūnus, kuris, beje, taip pat tapo garsiu rašytoju (bene geriausia žinoma jo knyga „Dama su kamelijomis“), laiške George Sand pašmaikštavo, kad tėvas niekad neparašė nuobodžios eilutės, nes jam pačiam būtų buvę nuobodu nuobodžiai rašyti.
Religingasis Bachas
1750 m. liepos 28 d. po nesėkmingos akies operacijos mirė vokiečių kompozitorius ir vargonininkas Johannas Sebastianas Bachas. Jis pirmasis pradėjo sėkmingai derinti skirtingus nacionalinius muzikos stilius ir jungti tai, kas geriausia muzikinėse italų, prancūzų, vokiečių tradicijose.
Šeima, kurioje gimė Johannas Sebastianas, muzikos srityje buvo daug pasiekusi: jo tėvas, brolis, dėdės ir kelios pusseserės buvo profesionalūs muzikantai.
Kompozitorius buvo liuteronas ir labai religingas. Jis troško, kad jo muzika tarnautų bažnyčiai, tad daugiausia kūrinių (o jų Bachas paliko daugiau nei 800) yra religinio pobūdžio. Tiesa, gyvas būdamas, kompozitorius populiarumo taip ir nesulaukė.
Pusę šimtmečio po kūrėjo mirties jo muzika buvo beveik visiškai ignoruojama ir tik vėliau atgijo. Šiandien J. S. Bachas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų kompozitoriumi.
Poeto mirtis
1841 m. liepos 27 d. žuvo didis rusų poetas Michailas Lermontovas. Rusija jo vardą išgirdo 1837-aisiais: tuomet, dvikovoje žuvus Aleksandrui Puškinui, M. Lermontovas parašė odę „Poeto mirtis“. Netrukus šį kūrinį atmintinai mokėjo beveik visa Rusijos inteligentija.
Kai kurie M. Lermontovo eilėraščiai virto liaudies dainomis, o poemose „Lietuvaitė“ ir „Bojarinas Orša“ yra netgi lietuviškų motyvų. Didysis rusų poetas žuvo dvikovoje su atsargos majoru Nikolajumi Martynovu, su kuriuo mokėsi vienoje karo mokykloje ir tarnavo tuose pačiuose daliniuose.
In vitro
1978 m. liepos 25 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis Louise Joy Brown. Mergaitę po Cezario pjūvio pagimdė 29 m. moteris. Šį dirbtinį apvaisinimo būdą, dar vadinamą in vitro, pirmieji pritaikė gydytojai Patrickas Steptoe ir Robertas Edwardsas.
Jo metu moters kiaušialąstė yra apvaisinama laboratorinėmis sąlygomis, o po tam tikro laiko gemalas įvedamas į gimdos ertmę.
28-ąjį gimtadienį mininčios Luizos gyvenimas nieko neišsiskiria iš paprastų Anglijos piliečių: moteris dirba paštininke, mėgsta lankytis baruose ir plaukioti. Ji sako, jog jau priprato prie nuolatinio žurnalistų dėmesio, ypač padidėjančio per gimtadienį.
Narkotikų bandytojas
1894 m. liepos 26 d. gimė britų rašytojas Aldousas Leonardas Huxley. Geriausiai žinomas jo romanas „Drąsus naujasis pasaulis“, kuriame autorius perspėjo žmones apie mokslo amžiaus pavojus.
Beje, A. Huxley išgarsėjo ne tik savo kūriniais, bet ir susidomėjimu LSD bei kitais psichodeliniais preparatais. Jis „sąmonės išplėtimo bei tikrovės pažinimo“ vardan sutiko išbandyti meskaliną bei kitus narkotikus.
Patirtus įspūdžius A. Huxley aprašė savo knygose „Dangus ir pragaras“ bei „Suvokimo durys“. Beje, sakoma, jog pastaroji knyga dainininkui Jimui Morrisonui padarė tokį įspūdį, jog šis nusprendė savo būsimą grupę pavadinti „The Doors“.
Mirė miegodamas
1928 m. liepos 26 d. gimė amerikiečių kino režisierius Stanley Kubrickas. Vienu geriausiu šio režisieriaus darbų laikomas filmas „2001-ųjų metų kosminė odisėja“.
Būtent ši juosta paklojo pamatus kitiems filmams, priskiriamiems mokslinei fantastikai. Didžiulį ažiotažą sukėlė 1971 m. S. Kubricko ekranizuotas Anthony Burgesso romanas „Prisukamas apelsinas“. Filmas tiesiog hipnotizavo žiūrovus, žmonės pradėjo šnekėti knygoje prasimanyta kalba, klausytis klasikinės muzikos bei rengtis A. Burgesso aprašytu stiliumi.
Knyga imta laikyti pavojinga, o filmą netgi dabar draudžiama rodyti Didžiojoje Britanijoje. Į geriausių S. Kubricko darbų sąrašą, be abejonės, reikia įrašyti ir pagal Stepheno Kingo romaną sukurtą juostą „Švytėjimas“. Paties režisieriaus nuomone, labiausiai vykęs jo kūrinys – filmas „Plačiai užmerktos akys“.
Po šio filmo S. Kubrickas ėmėsi „Dirbtinio intelekto“ darbų, tačiau jų užbaigti nespėjo: režisierius mirė 1999 m. kovą, kai jį miegantį ištiko širdies priepuolis.
Bateliai iš perlų
1418 m. liepos 26 d. mirė kunigaikštienė Ona, Vytauto Didžiojo žmona. Ji yra viena pirmųjų žymių moterų Vilniaus istorijoje. Ona garsėjo puošnumu ir elegancija. Spėjama, kad mokėjo skaityti. Tomas Venclova knygoje „Vilniaus vardai“ rašo, jog kryžiuočiai padovanojo jai dvi knygas, kuriomis Ona labai džiaugėsi, ir klavikordą (fortepijono pirmtaką).
Pati Ona taip pat buvo dosni: Zigmanto Liuksemburgiečio žmonai padovanojo 100 sabalų kailiukų ir perlais siuvinėtus batelius, o Jogailos dukterėčiai Bonifacijai Elžbietai – gryno sidabro lopšį.
Bolivija Bolivaro garbei
1783 m. liepos 24 d. Venesueloje gimė Simonas Bolivaras, kuriam vadovaujant, iš ispanų valdžios buvo išvaduota didelė Pietų Amerikos dalis. Jis dar vadinamas Pietų Amerikos Džordžu Vašingtonu. Jaunystėje S. Bolivaras lankėsi Europoje. 1805 m. Romoje, stovėdamas kalno viršūnėje, jis davė garsiąją priesaiką, kad nenurims, kol jo tėvynė neišsivaduos iš ispanų priespaudos, ir savo žodį tesėjo. S. Bolivaras buvo ideologinis Lotynų Amerikos išsilaisvinimo kovų lyderis – rašė straipsnius ir laiškus, leido laikraštį, sakė kalbas, rūpinosi kovų finansavimu ir buvo pagrindinis revoliucinių pajėgų karo vadas.
Pietų Amerikoje ilgą laiką klestėjo S. Bolivaro kultas. Revoliucionieriaus vardas įamžintas šalių, provincijų, miestų, gatvių, piniginių vienetų pavadinimuose. Viena iš šalių jo garbei pavadinta Bolivija.
30 dienų gedulas
1952 m. liepos 26 d., būdama vos 33-ejų metų, nuo vėžio mirė Eva Peron, Argentinos prezidento Chuano Perono žmona. Reikšdami savo pagarbą ir liūdesį, milijonai argentiniečių išėjo į gatves. Šalyje buvo paskelbtas 30 dienų gedulas. 1976 m. pasirodė miuziklas „Evita“, pasakojantis apie šią moterį, pakeitusią Argentinos tautos gyvenimą.
Eva, dar būdama paauglė, iš mažo miestelio atvyko į Buenos Aires, kur tapo garsia aktore. Čia susipažino su politiku Ch. Peronu ir neilgai trukus už jo ištekėjo. Kai Ch. Peronas buvo išrinktas prezidentu, Eva tapo pagrindine jo pagalbininke. Jų valdymo metais Argentinos ekonomika suklestėjo. Būtent iš tų laikų kilęs Ch. Perono posakis, kad iš to, ką viena argentiniečių šeima išmeta į šiukšlyną, galėtų pragyventi penkios europiečių šeimos.
Vis dėlto ne visi šį laikotarpį vertino teigiamai. Dalis vidurinės klasės argentiniečių kaltino Evą ir jos vyrą dėl asmenybės kulto ir nacionalistinės propagandos skleidimo, o jų valdymo metodą vadino antidemokratiniu. Visgi reikia pripažinti, kad Argentina būtent šiuo laikotarpiu pasiekė tokį gerovės lygį, kurio vėliau pasiekti niekada nebepavyko.
Blaivininkas ir vegetaras
1856 m. liepos 26 d. gimė anglų rašytojas George’as Bernardas Shaw. Būsimojo rašytojo vaikystė nebuvo lengva: tėvas girtuokliavo, o motina, palikusi šeimą, išvyko į Londoną mokytis muzikos. Pats B. Shaw buvo blaivininkas, vegetaras ir moterų teisių gynėjas. Pirmieji jo romanai nebuvo populiarūs, tačiau straipsniai žurnaluose patraukė skaitytojų dėmesį.
Tiesa, daugelis straipsnių buvo politiniai. Pirmoji pasisekimo sulaukusi B. Shaw pjesė – „Našlių namai“. 1925 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
J. Miltinio mokytojas
1886 m. liepos 25 d. gimė lietuvių režisierius ir aktorius Konstantinas Glinskis. Jis taip pat yra vienas iš lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų. 1920 m. K. Glinskis režisavo pirmąjį operos spektaklį Lietuvoje – Džiuzepės Verdžio „Traviatą“. Iš viso jis yra pastatęs per 50 pjesių ir sukūręs daugiau nei 30 vaidmenų. K. Glinskis žinomas ir kaip talentingas teatro pedagogas, o bene žymiausias jo mokinys yra garsusis režisierius Juozas Miltinis.
Vienu sakiniu
1586 m. liepos 28 d. Anglijoje pasirodė pirmosios bulvės. Spėjama, kad jas iš Kolumbijos atgabeno garsus anglų matematikas ir astronomas Thomas Harriotas.
1921 m. liepos 27 d. kanadiečiai Frederikas Bantingas ir Charlesas Bestas pirmieji išskyrė insuliną, kuris pasirodė esąs efektyvus vaistas gydant diabetą.
1940 m. liepos 29 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba oficialiai panaikino kreipinį „ponas“, o policiją pervardijo į miliciją.
1991 m. liepos 25 d. SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo tvirtinimu, komunizmo kūrimas šalyje tapo nerealiu tikslu, todėl jis pasiūlė Komunistų partijai atsisakyti „pasenusių ideologinių dogmų“.
1858 m. liepos 28 d. pirmą kartą piršto atspaudas panaudotas asmens tapatybei nustatyti. Indijos civilinės tarnybos pareigūnas Williamas Herschelis paprašė R. Konai prispausti rašalu suteptą pirštą sutarties lapo antroje pusėje.
2001 m. liepos 30 d. Kanada tapo pirmąja valstybe pasaulyje, leidusia sunkiai sergantiems pacientams nebaudžiamai rūkyti marihuaną.
2003 m. liepos 30 d. nuo konvejerio linijos nuriedėjo paskutinis „Volkswagen“ markės „vabalas“. Šio nedidelio automobilio, kurio koncepciją sugalvojo Adolfas Hitleris, per 68 m. buvo pagaminta daugiau nei 21 mln. vienetų.
1924 m. liepos 25 d. susprogdinta Kauno Ąžuolų kalne buvusi rusų tvirtovė, o iš likusių plytų pradėti statyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos rūmai.
1994 m. liepos 30 d. Lietuvos hidrometeorologijos centras Pakruojyje užfiksavo Lietuvos karščio rekordą – 39 laipsnius.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
