Jeigu imiesi ką nors daryti, turi padaryti gerai. Ji nebuvo perfekcionistė, bet teigia šį būdo bruožą išsiugdžiusi.

Turi dvi pareigybes: esi viešosios įstaigos Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo direktorė ir jau ketvirti metai vadovauji viešajai įstaigai „Kristupo vasaros festivalis“. Maestro Donatas Katkus žinomas kaip neįtikimos energijos ir kūrybingumo žmogus. Su tokiais sunku spėti. Kaip tau pavyksta?

Matyt, neblogai, nes dirbame kartu jau ketvirti metai. Maestro – mūsų idėjų generatorius, orkestro ir Kristupo vasaros festivalio siela. Tačiau šalia kupinų idėjų žmonių visada turi būti kiti, paprastesni, kurie tuos sumanymus įgyvendina. Malonu, kai idėjos ir galimybės sutampa.

Kai tik baigiasi orkestro sezonas, prasideda Kristupo vasaros festivalis. Kada atostogauji?

Deja, apie atostogas vasarą kartu su šeima turiu pamiršti. Labiausiai dėl to kenčia dvylikametis sūnus Rokas. Mat aš atostogauju porą savaičių rudenį, kol neprasidėjęs Šv. Kristoforo orkestro sezonas, o tuo metu sūnus jau būna pradėjęs mokytis.

Vyras Kęstutis mažiau priekaištauja. Jis kantresnis. Beje, kai reikia, padeda nuveikti dalį man tenkančių darbų. Orkestro žmonės jį seniai vadina savu.

Negi nėra, kas tave pavaduotų? Juk sakoma, kad nepakeičiamų nėra.

Atvirai pasakius – ne. Tikrai nesijaučiu didvyre, tačiau du mėnesius trunkantį festivalį su beveik keturiasdešimt koncertų organizuoja tik keletas žmonių. Nėra ką lyginti, pavyzdžiui, su Filharmonijos struktūra, kur šį darbą dirba etatiniai žmonės. Mano pareigos apima viską: ir ryšius su Lietuvon atvykstančiais atlikėjais iš užsienio, ir lankstinukų atvežimą iš spaustuvės.

Beje, pastarąjį kartą vežant kone toną festivaliui skirtų leidinių, vos ne vos atlaikė automobilis. Vyras barėsi. (Juokiasi.) Kartais į talką pasikviečiame studentų. Aš, o ne kas kitas turi žinoti, kiek reikės kėdžių, turiu išmanyti ir apie finansus, vadybą, reklamą, dizainą, muzikologiją...

Žodžiu, esi Barbė devyndarbė. Kita vertus, tokia gausybė pareigybių gali baigtis liūdnai. Gerai, jei gerai, o jeigu ne? Kaltininkas aiškus – Audronė.

Nebijau atsakomybės. Vadovaudama Kristupo vasaros festivaliui, išmokau viską padaryti taip, kad nekiltų rūpesčių. Galiu vadinti save perfekcioniste, nors tokia niekada nebuvau. Matyt, dirbdama išmokau padaryti viską iki galo ir tik gerai.

Kada prasidėjo tavo kelias muzikos link?

Baigiau Utenos muzikos mokyklą, fortepijono klasę, paskui – Juozo Tallat Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, chorinio dirigavimo klasę. Vėliau, po ilgesnės pertraukos, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje studijavau kino, teatro muzikos vadybą.

Taigi dabar dirbu tikrai pagal specialybę.

Prisimindama penkiolika metų, praleistų televizijoje dirbant kultūros redakcijoje, muzikos redakcijoje režisiere, galiu pasakyti, kad ten įgyta patirtis pravertė. Kai teko iš ten išeiti prasidėjus vadinamajai reformai, buvo graudu. Atrodė, kad likai už borto. Į tokią padėtį patekusiųjų tada buvo daug.

Tačiau, kita vertus, būdamas vienoje vietoje žmogus „užsimazolina“, jo akiratis siaurėja, taigi, manau, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Manai, kad iš LRT išėjai pačiu laiku?

Taip. Tuo metu daug kas keitėsi ir šeimoje. Persikėlėme gyventi už Vilniaus. Kasdien važinėju 50 kilometrų į sostinę ir atgal. Nesigailiu, nes gyvename nuostabiai gražioje vietoje. Namai man – atgaiva, o darbas – puiki savirealizacija. Galiu teigti, kad esu laimingas žmogus. Tik gaila, kad darbui tenka daug daugiau laiko nei namams.

Bet ką darysi. Vadinasi, toks dabar mano gyvenimo tarpsnis. Ateityje gal bus kitaip.

Prisiminkime, kas buvo prieš ketverius metus. Pirmasis Kristupo vasaros festivalis. Palygink jį su dabar vykstančiu. Skirtumas turbūt akivaizdus?

Tikrai ne. Kiekvienas festivalis kitoks. Visada viskas iš naujo: įtampa, emocijos, organizaciniai darbai...

Negalėčiau teigti, kad per tuos kelerius metus išmokau ką nors daryti paprasčiau, greičiau. Be abejo, atsirado patirties, įgūdžių, daug lemia ryšiai, vadinamasis įdirbis, tačiau daugybės situacijų negali numatyti, kaip ir gyvenime, rodos, esi pasirengęs, viską suplanavęs, o ima ir viskas apiverčia kūliais, apsisuka 180 laipsnių kampu. Tad reikia suktis iš padėties.

O besisukant dažniausiai būna dar geriau.

Šiemet maloni naujiena tai, kad koncertai vyksta Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ilgai buvęs benamiu, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras dabar turi savo patalpas. Ar buvusių maldos namų erdvė tinkama koncertuoti? Ar pateisino orkestro ir prasidėjusio festivalio lūkesčius?

Labai laukėme savo patalpų ir koncertinės erdvės. Faktiškai Šv. Kotrynos bažnyčia yra atiduota kaip koncertinė salė, tačiau viena, kas parašyta dokumentuose, o kita – realybė. Skliautuotoje patalpoje garsas aidi. Tai rimta akustinė bėda.

Tikiuosi, kad greitai ji bus išspręsta.O dabar eksperimentuojame. Prieš festivalio atidarymo koncertą, laukdami atlikėjų iš Klaipėdos, sceną iš vienos pusės perkėlėme į kitą. Taip sumažinome aidą.

Ar tikiesi, kad per visus koncertus bus pilnos salės?

Manau, taip. Festivalis žinomas ne tik Lietuvoje. Yra žmonių, kurie iš anksto planuoja savaitę kitą praleisti Lietuvoje, pažinti kraštą ir tuo metu apsilankyti pasaulinio garso atlikėjų koncertuose. Jie iš anksto rezervuoja viešbučius, įsigyja bilietus.

Kokia muzika labiausiai patinka tau: klasikinė, džiazas, rokas?

Man patinka gera muzika. Galiu klausyti visų žanrų. Svarbu, kad būtų profesionaliai atliekama.

Ir nuo gerų dalykų reikia retkarčiais atitrūkti. Kaip ilsiesi nuo muzikos pasaulio ir šeimos? Koks tavo laisvalaikio pomėgis?

Mėgstu automobilių lenktynes. Ne, ne žiūrėti. (Juokiasi.) Mėgstu pati skrieti dideliu greičiu. Tada patiriu nenusakomą jausmą. Beje, visa mano šeima pamišusi dėl šio sporto. Tragiškai autoavarijoje žuvusio brolio... sūnus... jau kone profesionalas lenktynininkas.

Beje, šio pomėgio įkvėpta porą metų organizavau baikerių orkestrą.

Kuo jie grojo? Savo metalinių žirgų varikliais. Kuo gi daugiau? (Juokiasi.) Patikėkite, tokiomis galingomis širdimis buvo išgauta ne viena melodija, nuaidėjusi per Kalnų parką. Man patinka netikėtos idėjos, patinka kūrybingi ir nebijantys eksperimentuoti žmonės. Tada gyventi daug įdomiau.