Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas poetas, vertėjas Antanas Gailius pasiūlė šiemetiniame festivalyje pradėti naują festivalio temų ciklą: „Kultūros kraštovaizdžiai. Miestai po lūžio“.
Kaip rašoma pranešime spaudai, tie miestai – tai Gdanskas, Kaliningradas/Karaliaučius, Klaipėda.
Anot A. Gailiaus, šie trys miestai „Europoje ryškiausiai byloja apie didžiuosius istorijos sukrėtimus, kuriuos XX a. patyrė žmonija“.
Šiandieniniai jų gyventojai nėra tiesiogiai susiję su tais miestais, nes per vieną šimtmetį miestai patyrė du Pasaulinius karus, o dabartiniai gyventojai susidūrė su sudėtinga savo tapatumo paieškų problema. Šie trys miestai istorijos lėmimu neatskiriami nuo Vokietijos kultūrinės atminties, nes su šia valstybe buvo susiję šimtmečiais.
Apie tai festivalio vadinamojoje Žodžio programoje po jaukia Th. Manno memorialinio muziejaus pastoge diskutuos festivalio dalyviai, pasitelkę pranešėjus: vokiečių literatūros teoretiką, kritiką dr. Juergen Manthey (pranešimas „Karaliaučius. Pasaulio piliečių respublikos istorija“), lietuvių poetą klaipėdietį Gintarą Grajauską, Kaliningrado universiteto istorijos profesorių Jurijų Kostjašovą („Koenigsbergas/Kaliningradas po 1945: prūsiškosios dvasios išvarymas“) ir kitus.
Čia bus pristatoma vokiečių režisierės, rašytojos U. Laucher knyga „Rytprūsiški likimai“, Goethe‘s institutas rengia susitikimą su knygos autore.
Kaip visada, didžiausia ir reikšmingiausia festivalio dalis skirta muzikai. Muzikos programas festivaliui rengia Lietuvos muzikos akademijos muzikologė dr. Ona Narbutienė ir M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dėstytoja Vytautė Markeliūnienė.
Šiemetinio festivalio muzika – klasikinės ir moderniosios kūrybos dermė. Nidos liuteronų evangelikų bažnyčioje skambės lietuvių kompozitorių J. Naujalio, J. Gruodžio, S. Šimkaus, F. Bajoro kūryba (pastarojo kūrinys – festivalio užsakyto kūrinio premjera), taip pat L. van Beethoveno, W. A. Mocarto, R. Wagnerio, A. Skriabino, F. Shopino, F. Schuberto, R. Schumanno, E. Griego, J. Brahmso, B. Bartoko, S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus, F. Poulenco, A. Melicharo, J. Iberto, A. Rousselo ir kitų kompozitorių kūriniai.
Juos atliks jau iš ankstesnių festivalių nuolatiniams šio renginio lankytojams pažįstami ir jų pamėgti atlikėjai: solistės R. Maciūtė ir A. Krikščiūnaitė, žinomas tenoras E. Montvidas, kamerinis choras „Aidija“. Gros Kauno styginis kvartetas, Vilniaus valstybinis kvartetas, fortepijoninis R. ir Z. Ibelhauptų duetas, pianistai E. Geniušas, J. Karnavičius, S. Okruško, festivalio svečiai: iš Vokietijos fleitininkas C. Hustedt, iš Austrijos I. Kliauzaitė.
Pirmą kartą festivalyje dalyvaus seserys Rasa (smuikas) ir Eglė (fortepijonas) Vosyliūtės. Festivalio naujiena – iš Karaliaučiaus archyvų parinkta kompozitorių O. Bescho, H. Tiesseno, taip pat Karliaučiaus profesoriaus L. Rėzos kūryba. Ciklas vadinasi „Neringos peizažai“.
Dailės ir meno parodų programą šį kartą organizuoja Lietuvos ir Kaliningrado šiuolaikinio meno centrai, pristatydami skulptūrinį-garsinį objektą, video ir garso instaliacijas. Juodkrantėje J. Borisovas eksponuoja savo akvarelių parodą „Mano Rytprūsiai“. Tradicinę gintaro ir fotografijų parodą rengia menininkai Mizgiriai, dokumentinę parodą „Laisvalaikis ribotos laisvės laiku“ prof. R. Leiserowitz (Berlynas).
Parodos bus surengtos Th. Manno memorialiniame muziejuje ir jo kieme, taip pat V. ir K. Mizgirių menininkų namuose. Jau tradicija tapo ir kino naktys ant Urbo kalno prie Nidos švyturio. Čia Goethe‘s institutas pristatys vokiečių filmą „Skardinis būgnelis“ (rež. V.Schloendorf), Lenkų institutas – filmą „Rupūžės kurkimai“ (rež. R. Glinski), bus surengtas dokumentinių filmų vakaras.
Baigiamajame koncerte Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje triumfališkai nuskambės R. Schumano ir W. A. Mocarto muzika, kurią atliks J. Karnavičius, Vilniaus valstybinis kvartetas, kamerinis choras „Aidija“.
