Pasak LAVL direktoriaus Rimanto Gagio, diagnozavus skrandžio vėžį J. Starychas nuo praėjusių metų balandžio bent dešimt kartų lankėsi ligoninėje. Ligonio būklė buvo itin rimta, liga, nors buvo atlikta operacija bei taikoma chemoterapija, progresavo.
Paskutinėmis gegužės dienomis Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismui buvo perduotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialiosios gydytojų komisijos aktas ir teikimas. Dėl sveikatos būklės prašyta J. Starychą atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 str. 2 d.). Bet jis, kaip ir birželio pradžioje šioje ligoninėje miręs 65 metų Vidmantas Trumpickas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, teismo posėdžio nesulaukė.
Tačiau ligoninės vadovas abejoja, ar teismas J.Starychą būtų atleidęs nuo bausmės, nes nebūtų kam rūpintis šiuo sunkiai sergančiu vyru.
Vilniuje gimęs, septynias klases baigęs vyras niekur nedirbo, neturėjo šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Rusų tautybės vilnietis neturėjo ir pilietybės. Rusijos ambasada, į kurią buvo kreiptasi, nepripažino J. Starycho esant šios šalies piliečiu ir neketino jam padėti išėjus į laisvę. Beje, toji diena buvo labai arti – šių metų rugpjūtį.
J. Starychas buvo teistas penkis kartus, net trissyk – 1976, 1978 (tuomet buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu) ir 2002 metais – už išžaginimą. 2002 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismas šį vyrą už tai, kad mėgino nuskriausti vilnietę, nors ir neįstengė to padaryti, aštuoneriems metams pasiuntė į pataisos įstaigą. Po pusantrų metų, įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui, J.Starycho padarytas nusikaltimas buvo perkvalifikuotas, o bausmės terminas – sutrumpintas iki penkerių metų.
Pasak ligoninės direktoriaus R. Gagio, rūpintis velionio laidotuvėmis tenka įstaigai.
Laisvės atėmimo vietų ligoninė – specifinė bausmių vykdymo sistemos įstaiga. Šiuo metu čia gydoma apie 160 nuteistųjų bei suimtųjų.